Pagėgių rajonas

Pagėgių turizmo ir verslo informacijos centras

Pagėgių turizmo ir verslo informacijos centras - Jūsų pagrindinis Pagėgių naujienų ir informacijos šaltinis. Čia rasite vietines naujienas, bendruomenės aktualijas, apgyvendinimo, būsimų renginių, maršrutų bei lankytinų vietų sąrašus.

Sužinokite daugiau

1675088693_0_uzsklanda-c32e2f4d772c7c4dc7ce5a599fd0d6c9.webp

Lankytinos vietos

Atraskite ikoniškas vietas, gilinkitės į įdomius muziejus ir stebėkite įspūdingus architektūrinius stebuklus. Kiekviena vietovė siūlo unikalų žvilgsnį į Pagėgių istoriją ir kultūrą.

Lankytinos vietos

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia

Žukų evangelikų liuteronų bažnyčia – veikianti evangelikų liuteronų bažnyčia Žukuose, Pagėgių savivaldybėje, už 7 km į rytus nuo Vilkyškių.

Poeto Algimanto Mackaus muziejus Pagėgiuose

Algimantas Viktoras Mackus (1932-1964 m.) buvo pokario kartos išeivijos mąstytojas,.

Piktupėnų senosios evangelikų liuteronų kapinės

Piktupėnų kaime yra dvi neveikiančios liuteronų evangelikų kapinės, kurios išsidėsčiusios ir nutolusios viena nuo kitos apie 300 metrų atstumu.

Karalienės Luizės tiltas Panemunėje

Karalienės Luizės tiltas – automobilių kelio tiltas per Nemuną Lietuvos ir Rusijos pasienyje tarp Panemunės ir Tilžės miestų.

Rambyno regionio parko lankytojų centras

Rambyno regioninio parko lankytojų centras

Rambyno regioninio parko informacinis lankytojų centras.

Pagėgių koncentracijos stovykla, Buchenvaldo filialo „Oflager-53“ memorialinis kompleksas

Paminklas "Oflager-53"

Karo belaisvių stovykla "Oflager-53" veikė 1941-1942 metais, tai buvo viena žiauriausių stovyklų Klaipėdos krašte.

Rambyno alkakalnis

Rambyno kalnas -tai garsi senoji šventvietė, Garbingiausia Mažosios Lietuvos vieta.

Istorija

Pagėgių miesto istorija

Pagėgiai įsikūrę aukštėliau užliejamo Nemuno slėnio pakilumoje, šalia pušyno. Miesto pavadinimas kilęs nuo Gėgės upės, tačiau upės vardo kilmė neaiški – galimai susijusi su žąsų gagėjimu ar žodžiu „gegutė“. Pirmą kartą miestas paminėtas 1307 m. skalvių akte, kuriame minimi vietos didžiūnai Beita ir Spudas. 1736 m. Pagėgiuose jau veikė mokykla, o XIX a. čia mokytojavo Jonas Urbonas, lietuvininkų literatūrinio sąjūdžio dalyvis. Šiaurės Skalvos kraštas, vadintas Lietuviška Šveicarija, visada buvo žavus vietiniams ir svečiams.

1 / 3

Mes visada pasiruošę nuotykiams – Ar jūs? Paskambinkite mums!