Mes visada pasiruošę nuotykiams – o jūs? 

Žaliąjame regione, kiekvienas žingsnis kviečia nuotykiui.

Atrask Žaliąjį regioną

Matiškių piliakalnis yra Tauragės rajone, Mažonų seniūnijoje, Matiškių kaimo pietuose, Jūros upės dešiniajame krante. Piliakalnio aikštelė trikampė ištįsusi šiaurės-pietų kryptimi 20 metrų ilgio ir 14 m pločio šiauriniame gale. Į šiaurę nuo piliakalnio yra 1,2 ha ploto papėdės gyvenvietė. Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kurią paskutinį kartą sutvirtino žemaičių didžiūnas Mažonas 1311 – 1314 metais. Išlikęs padavimas apie piliakalnį teigia, kad buvusios pilies viršuje buvusi duobė, kurioje degdavo laužas, vadinamas gyvąja ugnimi.



Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kurią paskutinį kartą sutvirtino žemaičių didžiūnas Mažonas 1311 – 1314 metais.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Matiškių piliakalnis 

Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kurią paskutinį kartą sutvirtino žemaičių didžiūnas Mažonas 1311 – 1314 metais.



Matiškių piliakalnis

Poilsiui gamtoje, aktyviam laisvalaikiui ar piknikui gamtoje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Miškininkų pastogė 

Miškininkų pastogė


Pravažiavus 6 km. nuo Tauragės Tilžės (Sovetsko) link, Požerūnų kaime pasukus senu keliu į pietryčius, privažiuojame Ežeruonos upelį. Greta sunykusio tilto per upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812m. dviejų generolų sutartį. 1812 gruodžio 30d. netoli Tauragės, Požerūnų malūne, buvo pasirašyta konvencija tarp Napoleono sąjungininko, Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H.Jorko ir Rusijos armijos generolo majoro I. Dibičiaus. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje. Minint konvencijos pasirašymo 100-sias metines, 1912m. buvo pastatytas granito paminklas. 1944m. rudenį sovietiniai kariai susprogdino paminklą. 1976-1977m. pastatomas kitas, betoninis paminklas, Požerūnų kaime ant Ežeruonos kranto, greta tos vietos kur stovėjo istorinio įvykio liudytojas – Požerūnų malūnas.



Greta sunykusio tilto per upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812m. dviejų generolų sutartį.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Paminklas Tauragės konvencijai 

Greta sunykusio tilto per upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812m. dviejų generolų sutartį. 

Paminklas Tauragės konvencijai

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia – miesto istorijos ir tikėjimo ženklas, Pačioje Tauragės širdyje, Bažnyčių gatvės gale, stovi viena svarbiausių miesto sakralinių vietų – Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia. Tai ne tik maldos namai, bet ir gyvas miesto istorijos simbolis, lydėjęs tauragiškius per skirtingus laikotarpius – nuo senųjų parapijos ištakų iki šių dienų., Ši bažnyčia įsikūrusi ypatingoje vietoje – Bažnyčių gatvėjes gale (adresu Stotes g.1) , kurios pavadinimas Lietuvoje yra vienintelis. Gatvė taip pavadinta ne atsitiktinai: joje stovi dviejų konfesijų maldos namai – katalikų Švč. Trejybės bažnyčia ir Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia. Šis faktas atspindi Tauragės istorinę toleranciją ir skirtingų bendruomenių sugyvenimą., Bažnyčių gatvė – tai ir Tauragės senamiesčio dalis. Čia juntama ramesnė miesto dvasia, išlaikytas istorinis charakteris, o pats pasivaikščiojimas šia gatve tampa maža pažintine kelione., Švč. Trejybės bažnyčia išsiskiria santūria, bet monumentalia architektūra. Aukšti bokštai ir vertikalios linijos suteikia pastatui iškilmingumo, o viduje tvyranti šviesa ir erdvė kuria ramybės pojūtį. Net jei į Tauragę atvykstate trumpam, ši vieta leidžia sustoti, pabūti tyloje ir pajusti miesto gilumą., Dar vienas šios vietos privalumas – jos artumas gamtai. Vos keli žingsniai nuo bažnyčios, ir galite leistis į pasivaikščiojimą Jūros upės pakrante. Upės takai suteikia galimybę pratęsti maršrutą žaliąja miesto dalimi – nuo senamiesčio iki ramios upės tėkmės., Aplankyti Švč. Trejybės bažnyčią verta ne tik tikintiesiems. Tai vieta, kur susitinka istorija, architektūra, bendruomenės dvasia ir gamtos artumas. Čia geriausiai atsiskleidžia Tauragės unikalumas – miestas, kuriame skirtingos tradicijos ir ramus gyvenimo ritmas darniai sugyvena vienoje erdvėje.


Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia – miesto istorijos ir tikėjimo ženklas

Pačioje Tauragės širdyje, Bažnyčių gatvės gale, stovi viena svarbiausių miesto sakralinių vietų – Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia. Tai ne tik maldos namai, bet ir gyvas miesto istorijos simbolis, lydėjęs tauragiškius per skirtingus laikotarpius – nuo senųjų parapijos ištakų iki šių dienų.

Ši bažnyčia įsikūrusi ypatingoje vietoje – Bažnyčių gatvėjes gale (adresu Stotes g.1) , kurios pavadinimas Lietuvoje yra vienintelis. Gatvė taip pavadinta ne atsitiktinai: joje stovi dviejų konfesijų maldos namai – katalikų Švč. Trejybės bažnyčia ir Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia. Šis faktas atspindi Tauragės istorinę toleranciją ir skirtingų bendruomenių sugyvenimą.

Bažnyčių gatvė – tai ir Tauragės senamiesčio dalis. Čia juntama ramesnė miesto dvasia, išlaikytas istorinis charakteris, o pats pasivaikščiojimas šia gatve tampa maža pažintine kelione.

Švč. Trejybės bažnyčia išsiskiria santūria, bet monumentalia architektūra. Aukšti bokštai ir vertikalios linijos suteikia pastatui iškilmingumo, o viduje tvyranti šviesa ir erdvė kuria ramybės pojūtį. Net jei į Tauragę atvykstate trumpam, ši vieta leidžia sustoti, pabūti tyloje ir pajusti miesto gilumą.

Dar vienas šios vietos privalumas – jos artumas gamtai. Vos keli žingsniai nuo bažnyčios, ir galite leistis į pasivaikščiojimą Jūros upės pakrante. Upės takai suteikia galimybę pratęsti maršrutą žaliąja miesto dalimi – nuo senamiesčio iki ramios upės tėkmės.

Aplankyti Švč. Trejybės bažnyčią verta ne tik tikintiesiems. Tai vieta, kur susitinka istorija, architektūra, bendruomenės dvasia ir gamtos artumas. Čia geriausiai atsiskleidžia Tauragės unikalumas – miestas, kuriame skirtingos tradicijos ir ramus gyvenimo ritmas darniai sugyvena vienoje erdvėje.


Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (antroji Žemaitijoje).

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia 


Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (antroji Žemaitijoje). 



Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia

1933 metais pastatytas pastatas (vėliau praplėstas) stovi senosiose Tauragės kapinėse. Prieš Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą, cerkvėje gausiai lankėsi tikintieji iš kaimyninės Kaliningrado srities. Po Nepriklausomybės į pamaldas atvyksta gerokai mažiau žmonių.


1933 metais pastatytas pastatas (vėliau praplėstas) stovi senosiose Tauragės kapinėse.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eusta...


1933 metais pastatytas pastatas (vėliau praplėstas) stovi senosiose Tauragės kapinėse. 


Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė

1884 m. Batakiuose įsikūrė evangelikų-liuteronų parapija, buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčia išlikusių iki mūsų dienų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Batakių Evangelikų Liuteronų bažnyčia 


1884 m. Batakiuose įsikūrė evangelikų-liuteronų parapija, buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčia išlikusių iki mūsų dienų.



Batakių Evangelikų Liuteronų bažnyčia

Muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai. Ekspozicijoje pasakojama apie tremtį, kalėjimus ir lagerius, apie krašto partizanų gyvenimą bei rezistentų kančias. Interaktyviame tardymo kambaryje lankytojai gali sudalyvauti tokiame tardyme patys. Muziejaus erdvėse įrengtas partizanų bunkeris-slėptuvė. Yra galimybė pamatyti autentišką mokomąjį NKVD filmą apie partizanų slėptuvių ir bunkerių paieškas, išvysti hologramą. Ten pat veikia Sąjūdžio ekspozicija, primenanti apie svarbius valstybei ir Tauragei įvykius, griūvant Sovietų sąjungai., Adresas, Prezidento g. 38 tauragė, Kontaktai, Telefonas: +370 (655) 56 300, Telefonas: +370 (616) 45 051, El. paštas: , ausra.norviliene@tauragesmuziejus.lt , El. paštas: , raimondas.matemaitis@tauragesmuziejus.lt, Darbo laikas, Antradienis - ketvirtadienis: 09:00 - 17:00, Penktadienis: 09:00 -15:45, Šeštadienis: 10:00 - 16:00, Pietūs 12:00 -12:45 , Šventinėmis nedarbo dienomis muziejus nedirba., Kainos, 2 € – bilieto kaina suaugusiesiems., 1 € – bilieto kaina ne Tauragės rajono moksleiviams., Nemokamas lankymas:, Pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, Tauragės ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.Ikimokyklinio amžiaus vaikams., Tremtiniams, politiniams kaliniams, nukentėjusiųjų statusą turintiems asmenims., Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).

Muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai. Ekspozicijoje pasakojama apie tremtį, kalėjimus ir lagerius, apie krašto partizanų gyvenimą bei rezistentų kančias. Interaktyviame tardymo kambaryje lankytojai gali sudalyvauti tokiame tardyme patys. Muziejaus erdvėse įrengtas partizanų bunkeris-slėptuvė. Yra galimybė pamatyti autentišką mokomąjį NKVD filmą apie partizanų slėptuvių ir bunkerių paieškas, išvysti hologramą. Ten pat veikia Sąjūdžio ekspozicija, primenanti apie svarbius valstybei ir Tauragei įvykius, griūvant Sovietų sąjungai.

Antradienis - ketvirtadienis: 09:00 - 17:00

Šventinėmis nedarbo dienomis muziejus nedirba.

1 € – bilieto kaina ne Tauragės rajono moksleiviams.

Pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, Tauragės ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.Ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Tremtiniams, politiniams kaliniams, nukentėjusiųjų statusą turintiems asmenims.

Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).

Muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai.

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Tremties ir rezistencijos muziejus 


Muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai. 


Tremties ir rezistencijos muziejus

Jame vyko svarbūs miestelio įvykiai. Čia vyko ir pirmieji lietuviški vakarai, įvairūs kultūriniai renginiai, vėliau buvo gydoma, teikiamos buitinės paslaugos. Būta skaudžių išgyvenimų, kuomet veikė NKVD būstinė-kalėjimas. Dar visai neseniai pastate veikė policijos nuovada, o 2019 m. duris atvėrė dar 1977 m. Dainoto Habdango įkurtas Skaudvilės krašto muziejus., 
Muziejuje išvysite unikalius archeologinius radinius, įspūdingą medicinos rinkinį, valsčiaus sekretoriaus kabinetą, įvairių senų dokumentų, nuotraukų ir leidinių, Antrojo pasaulinio karo radinių. Skaudvilė garsėjo didžiuliais turgumis, kurių dienomis nusidriekdavo ilgos vilkstinės vežimų. Visa tai menančioje ekspozicijoje išvysite amatininkų darbo įrankių bei dirbinių, svėrimo prietaisų. Turtinga etnografijos ekspozicija pasakos apie valstiečių gyvenimą prieš 100 metų ir daugiau bei leis pamatyti tokius retus eksponatus, kaip medinis arklas ar grąžtas – „drylius“.
, Kontaktai, Telefonas: +37060267886, El. paštas: inga.nagaitiene@tauragesmuziejus.lt, Darbo laikas, Pirmadienis- ketvirtadienis: 08:00 - 17:00, Penktadienis: 09:00 -15:45, Pietūs 12:00 -12:45, Šventinėmis nedarbo dienomis muziejus nedirba., 
Dėl muziejaus lankymo kitomis valandomis ir šeštadieniais susitarti iš anksto.
, Kainos, 2 € – bilieto kaina suaugusiesiems., 1 € – bilieto kaina pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.
, Nemokamas lankymas:, Tauragės rajono ugdymo įstaigų moksleivių grupėms bei jas lydintiems mokytojams trečiadieniais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).



Jame vyko svarbūs miestelio įvykiai. Čia vyko ir pirmieji lietuviški vakarai, įvairūs kultūriniai renginiai, vėliau buvo gydoma, teikiamos buitinės paslaugos. Būta skaudžių išgyvenimų, kuomet veikė NKVD būstinė-kalėjimas. Dar visai neseniai pastate veikė policijos nuovada, o 2019 m. duris atvėrė dar 1977 m. Dainoto Habdango įkurtas Skaudvilės krašto muziejus.


Muziejuje išvysite unikalius archeologinius radinius, įspūdingą medicinos rinkinį, valsčiaus sekretoriaus kabinetą, įvairių senų dokumentų, nuotraukų ir leidinių, Antrojo pasaulinio karo radinių. Skaudvilė garsėjo didžiuliais turgumis, kurių dienomis nusidriekdavo ilgos vilkstinės vežimų. Visa tai menančioje ekspozicijoje išvysite amatininkų darbo įrankių bei dirbinių, svėrimo prietaisų. Turtinga etnografijos ekspozicija pasakos apie valstiečių gyvenimą prieš 100 metų ir daugiau bei leis pamatyti tokius retus eksponatus, kaip medinis arklas ar grąžtas – „drylius“.


El. paštas: inga.nagaitiene@tauragesmuziejus.lt

Pirmadienis- ketvirtadienis: 08:00 - 17:00


Dėl muziejaus lankymo kitomis valandomis ir šeštadieniais susitarti iš anksto.


1 € – bilieto kaina pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.


Tauragės rajono ugdymo įstaigų moksleivių grupėms bei jas lydintiems mokytojams trečiadieniais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).



Skaudvilės krašto muziejus naujai įsikūręs istoriniame 1900 m. statytame Skaudvilės valsčiaus pastate.

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Skaudvilės krašto muziejus 

Skaudvilės krašto muziejus


Šilinės botaninis draustinis yra įsikūręs prie pat Panemunių regioninio parko direkcijos ir dažnai žinomas tiesiog kaip Šilinės šilas. Nuostabi gamta ir ramybė norintiems pasivaikščioti.Šilinės ąžuolynas – tai unikalus gamtos paminklas, primenantis apie buvusio pagoniško tikėjimo ir ąžuolyno kulto laikus. Jau gilioje senovėje žmonės pažino ąžuolo ilgaamžiškumą ir jo galybę. Lietuviai tikėjo, jog ąžuole gyvena dievas Perkūnas. Ypač gerbti tie ąžuolai, po kuriais senoliai rinkdavosi prašyti sveikatos, tikėdami šių medžių gydomąja galia. Manyta, kad medžiais pavirsta jauni mirę ar žuvę žmonės. Ąžuolas – lietuvių nacionalinis medis. Jo lapų vainikais pagerbiami laureatai, sporto čempionai, sukaktuvininkai, varduvininkai, garbingiausi svečiai.



Šilinės botaninis draustinis yra įsikūręs prie pat Panemunių regioninio parko direkcijos ir dažnai žinomas tiesiog kaip Šilinės šilas.

Jurbarkas | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Šilinės botaninis draustinis 



Šilinės botaninis draustinis yra įsikūręs prie pat Panemunių regioninio parko direkcijos ir dažnai žinomas tiesiog kaip Šilinės šilas. 



Šilinės botaninis draustinis

Pagramančio apžvalgos bokštas – viena įspūdingiausių vietų Pagramančio regioninis parkas teritorijoje. Tai taškas, iš kurio atsiveria platus Akmenos ir Jūros slėnių kraštovaizdis, leidžiantis suvokti visą šio regiono mastelį ir reljefo grožį., Pakilus į bokšto viršų, prieš akis išsiskleidžia vingiuojančios upės, žaliuojantys miškai ir slėnio linijos. Galima manyti, kad būtent iš čia geriausiai matyti, kaip vanduo per šimtmečius formavo šį kraštą – išraižė šlaitus, sukūrė atodangas ir pievų plotus. Skirtingais metų laikais panorama keičiasi: vasarą čia dominuoja sodri žaluma, rudenį – spalvų mozaika, žiemą išryškėja reljefo kontūrai., Medinės konstrukcijos bokštas harmoningai įsilieja į aplinką, o įrengta apžvalgos aikštelė leidžia saugiai pasimėgauti vaizdais ir stabtelėti ilgesniam laikui., Lankytojų centras – pažinties pradžia, Visai šalia bokšto, Ringių kaime, įsikūręs Pagramančio regioninio parko lankytojų centras – puiki vieta pradėti arba užbaigti pažintį su parku., Medinį dvarą primenantis pastatas įkurtas strategiškai – iš jo kiemo laiptais galima nusileisti tiesiai prie Jūros ir Akmenos santakos. Čia dvi upės susijungia į vieną tėkmę, o prieš akis atsiveria slėnio panorama. Tai simbolinė vieta, kur prasideda daugelis maršrutų ir įspūdžių., Centro viduje įrengta moderni ekspozicija „Almančios rėvos“, supažindinanti su regiono gamta, gyvūnija, kultūros paveldu ir žmogaus santykiu su šiuo kraštu. Ekspozicija ne tik informuoja – ji sužadina smalsumą ir kviečia viską pamatyti gyvai., Aplankius lankytojų centrą ir užkopus į apžvalgos bokštą, Pagramančio kraštovaizdis atsiskleidžia iš dviejų perspektyvų – pažintinės ir panoraminės. Tai puikus maršrutas tiek trumpai išvykai iš Tauragė, tiek visos dienos kelionei po regioninį parką.

Pagramančio apžvalgos bokštas – viena įspūdingiausių vietų Pagramančio regioninis parkas teritorijoje. Tai taškas, iš kurio atsiveria platus Akmenos ir Jūros slėnių kraštovaizdis, leidžiantis suvokti visą šio regiono mastelį ir reljefo grožį.

Pakilus į bokšto viršų, prieš akis išsiskleidžia vingiuojančios upės, žaliuojantys miškai ir slėnio linijos. Galima manyti, kad būtent iš čia geriausiai matyti, kaip vanduo per šimtmečius formavo šį kraštą – išraižė šlaitus, sukūrė atodangas ir pievų plotus. Skirtingais metų laikais panorama keičiasi: vasarą čia dominuoja sodri žaluma, rudenį – spalvų mozaika, žiemą išryškėja reljefo kontūrai.

Medinės konstrukcijos bokštas harmoningai įsilieja į aplinką, o įrengta apžvalgos aikštelė leidžia saugiai pasimėgauti vaizdais ir stabtelėti ilgesniam laikui.

Lankytojų centras – pažinties pradžia

Visai šalia bokšto, Ringių kaime, įsikūręs Pagramančio regioninio parko lankytojų centras – puiki vieta pradėti arba užbaigti pažintį su parku.

Medinį dvarą primenantis pastatas įkurtas strategiškai – iš jo kiemo laiptais galima nusileisti tiesiai prie Jūros ir Akmenos santakos. Čia dvi upės susijungia į vieną tėkmę, o prieš akis atsiveria slėnio panorama. Tai simbolinė vieta, kur prasideda daugelis maršrutų ir įspūdžių.

Centro viduje įrengta moderni ekspozicija „Almančios rėvos“, supažindinanti su regiono gamta, gyvūnija, kultūros paveldu ir žmogaus santykiu su šiuo kraštu. Ekspozicija ne tik informuoja – ji sužadina smalsumą ir kviečia viską pamatyti gyvai.

Aplankius lankytojų centrą ir užkopus į apžvalgos bokštą, Pagramančio kraštovaizdis atsiskleidžia iš dviejų perspektyvų – pažintinės ir panoraminės. Tai puikus maršrutas tiek trumpai išvykai iš Tauragė, tiek visos dienos kelionei po regioninį parką.

2023 metų vasarą atidarytas Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas tapo tikru traukos objektu Tauragės rajone.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas 

Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas

Tarpukario Tauragėje mažesni muziejai buvo įkurti mokymo įstaigose: Mokytojų seminarijoje ir Aukštesniojoje komercijos mokykloje. Pokario metais mokytojai ir kultūros darbuotojai toliau rinko istorinę ir kraštotyrinę medžiagą, tautosaką, skatino mokinius pažinti tėvynę. Nuo 1984 m. dviejuose Tauragės pilies bokštuose veikė miesto pramonę ir sovietinius karius šlovinančios ekspozicijos. „Santakos“ muziejus veikia nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu muziejininkai tarėsi su mokyklų ir organizacijų vadovais dėl muziejėlių fondų perdavimo. Gauti eksponatai sudarė rinkinių pradžią. Dabar muziejaus kolekcijoje yra daugiau nei 20 000 eksponatų., Šiuo metu Tauragės krašto muziejų „Santaka“ sudaro archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijos, fotogalerija, pilies menės, naujovių kupinas „Amžių bokštas“, Antano Bagdono tautodailės darbų ekspozicija, edukacijų salėje taip pat pristatomos parodos. Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Tremties ir rezistencijos muziejus, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras yra muziejaus padaliniai.

Tarpukario Tauragėje mažesni muziejai buvo įkurti mokymo įstaigose: Mokytojų seminarijoje ir Aukštesniojoje komercijos mokykloje. Pokario metais mokytojai ir kultūros darbuotojai toliau rinko istorinę ir kraštotyrinę medžiagą, tautosaką, skatino mokinius pažinti tėvynę. Nuo 1984 m. dviejuose Tauragės pilies bokštuose veikė miesto pramonę ir sovietinius karius šlovinančios ekspozicijos. „Santakos“ muziejus veikia nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu muziejininkai tarėsi su mokyklų ir organizacijų vadovais dėl muziejėlių fondų perdavimo. Gauti eksponatai sudarė rinkinių pradžią. Dabar muziejaus kolekcijoje yra daugiau nei 20 000 eksponatų.

Šiuo metu Tauragės krašto muziejų „Santaka“ sudaro archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijos, fotogalerija, pilies menės, naujovių kupinas „Amžių bokštas“, Antano Bagdono tautodailės darbų ekspozicija, edukacijų salėje taip pat pristatomos parodos. Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Tremties ir rezistencijos muziejus, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras yra muziejaus padaliniai.

Tarpukario Tauragėje mažesni muziejai buvo įkurti mokymo įstaigose: Mokytojų seminarijoje ir Aukštesniojoje komercijos mokykloje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Tauragės krašto muziejus „Santaka“ 

Tauragės krašto muziejus „Santaka“

Skaudvilės rytiniame pakraštyje – Nosaičių piliakalnis. Piliakalnis, vad. Papiliakalniu.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Nosaičių piliakalnis 

Skaudvilės rytiniame pakraštyje – Nosaičių piliakalnis. Piliakalnis, vad. Papiliakalniu.



Nosaičių piliakalnis

Riedulys "Milžinas", dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Pagramančio regioniniame parke, Tamošaičių k.; Kernušupio upelio kairėje pakrantėje.Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis apie 5 m, plotis apie 3,5 – 4 m. Didelė riedulio dalis pasislėpusi po žeme.Paviršuje yra apie 3 cm gylio įdubimas, panašus į didelę kojos pėdą, kurios ilgis per 60 cm, o plotis 20-25- cm. Tai galėjo būti kitos uolienos intarpas, vėliau suiręs ir išbyrėjęs.Riedulys buvo atgabentas iš Skandinavijos, tačiau tikslios vietos nustatyti neįmanoma be specialių tyrimų. Panašu, kad tai galėjo būti šiaurės vakarų Švedija arba Suomija.

Riedulys "Milžinas", dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Pagramančio regioniniame parke, Tamošaičių k.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Tamošaičių akmuo 

Tamošaičių akmuo

Gražiame Akmenos upės slėnyje yra ne mažiau graži Lakštingalų slėnio poilsiavietė. Akmena šioje vietoje daro vingį, todėl kitoje upės pusėje susiformavo atodanga. Nuo poilsiavietės iki atodangos veda pėsčiųjų maršrutas – Akmenos pažintinis takas, kuris yra tarsi Pagramančio regioninio parko vizitinė kortelė. Šis regioninis parkas garsėja kabančiais tiltais, o jų šiame pažintiniame take net du, vienas – pačio pradžioje, kitas – pabaigoje. Neilgas pasivaikščiojimas Akmenos upės pakrante išbandant kabančius tiltus ir užkopiant ant atodangos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Lakštingalų slėnio poilsiavietę, bus smagi pažintis su Pagramančio regioniniu parku. Tuo labiau, kad čia galima užsibūti ir ilgiau – čia esanti poilsiavietė didelė ir jauki., Kelyje 164 (Tauragė – Plungė) už Pagramančio yra posūkis dešinėn. Stovi rodyklė link Pagramančio girininkijos ir Alijošiškių gyvenvietės, kurioje ir yra Lakštingalų slėnio poilsiavietė. Privažiavus Alijošiškes Indijos gatve, toliau tęsti kelionę už sankryžos tiesiai einančia Liepų gatve, kur nusileidus nuo kalno buserdvi automobilių aikštelė., Prasidėjęs Lakštingalų slėnio poilsiavietėje prie vieno kabančio tilto Akmenos pažintinis takas apsukęs ratą kitu kabančiu tiltu grįžta atgal į poilsiavietę. Tako ilgis apie 1,2 kilometro, o maršrutas žiedinis. Pasivaikščiojimui rekomenduojama skirti valandą laiko., Maršrutas eina Akmenos upės pakrantės pievų takais bei pramintais miško takeliais. Maršrute yra du kabantys tiltai ir dveji ilgi mediniai laiptai, vedantys aukštyn ir žemyn., Tako pradžioje, prie kabančio tilto, įrengtas informacinis stendas ir stovi rodyklė, rodanti pažintinio tako kryptį. Daugiau jokio ženklinimo take nėra. Vienintelė neaiški vieta yra užlipus laiptais ant aukšto Akmenos upės šlaito, kur toliau reikia eiti pamiškės taku. Take galima rasti kelis įrengtus informacinius stendus., Užlipus ilgais mediniais laiptais ant atodangos viršaus, į Lakštingalų slėnio poilsiavietę galima pasižiūrėti pro medžių viršūnes. Ten įrengta atokvėpio vieta, pastatyta pavėsinė. Daugiau take atokvėpio vietų nėra. Apsistoti ir iškylauti galima didelėje ir gražioje Lakštingalų slėnio poilsiavietėje.


Gražiame Akmenos upės slėnyje yra ne mažiau graži Lakštingalų slėnio poilsiavietė. Akmena šioje vietoje daro vingį, todėl kitoje upės pusėje susiformavo atodanga. Nuo poilsiavietės iki atodangos veda pėsčiųjų maršrutas – Akmenos pažintinis takas, kuris yra tarsi Pagramančio regioninio parko vizitinė kortelė. Šis regioninis parkas garsėja kabančiais tiltais, o jų šiame pažintiniame take net du, vienas – pačio pradžioje, kitas – pabaigoje. Neilgas pasivaikščiojimas Akmenos upės pakrante išbandant kabančius tiltus ir užkopiant ant atodangos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Lakštingalų slėnio poilsiavietę, bus smagi pažintis su Pagramančio regioniniu parku. Tuo labiau, kad čia galima užsibūti ir ilgiau – čia esanti poilsiavietė didelė ir jauki.

Kelyje 164 (Tauragė – Plungė) už Pagramančio yra posūkis dešinėn. Stovi rodyklė link Pagramančio girininkijos ir Alijošiškių gyvenvietės, kurioje ir yra Lakštingalų slėnio poilsiavietė. Privažiavus Alijošiškes Indijos gatve, toliau tęsti kelionę už sankryžos tiesiai einančia Liepų gatve, kur nusileidus nuo kalno buserdvi automobilių aikštelė.

Prasidėjęs Lakštingalų slėnio poilsiavietėje prie vieno kabančio tilto Akmenos pažintinis takas apsukęs ratą kitu kabančiu tiltu grįžta atgal į poilsiavietę. Tako ilgis apie 1,2 kilometro, o maršrutas žiedinis. Pasivaikščiojimui rekomenduojama skirti valandą laiko.

Maršrutas eina Akmenos upės pakrantės pievų takais bei pramintais miško takeliais. Maršrute yra du kabantys tiltai ir dveji ilgi mediniai laiptai, vedantys aukštyn ir žemyn.

Tako pradžioje, prie kabančio tilto, įrengtas informacinis stendas ir stovi rodyklė, rodanti pažintinio tako kryptį. Daugiau jokio ženklinimo take nėra. Vienintelė neaiški vieta yra užlipus laiptais ant aukšto Akmenos upės šlaito, kur toliau reikia eiti pamiškės taku. Take galima rasti kelis įrengtus informacinius stendus.

Užlipus ilgais mediniais laiptais ant atodangos viršaus, į Lakštingalų slėnio poilsiavietę galima pasižiūrėti pro medžių viršūnes. Ten įrengta atokvėpio vieta, pastatyta pavėsinė. Daugiau take atokvėpio vietų nėra. Apsistoti ir iškylauti galima didelėje ir gražioje Lakštingalų slėnio poilsiavietėje.


Lakštingalų slėnis – rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Lakštingalų slėnis 


Lakštingalų slėnis – rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje.



Lakštingalų slėnis


Jūros parkas Tauragėje – ten, kur miestas susitinka su upe, Tauragė – miestas, kuriame gamta ir urbanistinė aplinka veikia išvien. Viena geriausių vietų tai pajusti – Jūros parkas, įsikūręs palei Jūros upę Tauragėje., Šis parkas išsiskiria ypatinga sinergija: jis apsuptas žalumos ir vandens ramybės, tačiau tuo pačiu yra visai šalia miesto šurmulio. Vos keli žingsniai – ir atsiduriate gamtos apsuptyje, kur girdisi tik upės tekėjimas bei medžių ošimas., Upės pakrante nutiestais takais galima maloniai pasivaikščioti ar važiuoti dviračiu. Šiuo maršrutu nesunkiai pasieksite Tauragės estradą – vieną svarbiausių miesto renginių erdvių, kur vasaromis vyksta koncertai, šventės ir bendruomenės susibūrimai. Taip parkas tampa natūralia miesto kultūrinio gyvenimo dalimi., Visai šalia, ant upės kranto, įsikūręs viešbutis Banga. Tai patogi vieta apsistoti miesto svečiams – apsistojus čia, Jūros parkas tampa kasdieniu rytinių ar vakarinių pasivaikščiojimų maršrutu. Už viešbučio įrengtas paplūdimys, kuriame vasarą galima atsigaivinti maudynėmis Jūros upėje., Parko teritorijoje taip pat įrengti lauko treniruokliai, todėl aktyvaus laisvalaikio mėgėjai gali sportuoti gryname ore. Šalia esanti vaikų žaidimų aikštelė leidžia šeimoms patogiai leisti laiką – kol vaikai žaidžia, tėvai gali atsipalaiduoti ar mėgautis upės panorama., Jūros parkas – tai vieta, kur vienoje erdvėje susilieja poilsis, aktyvus laisvalaikis ir miesto kultūrinis gyvenimas. Atvykusiems į Tauragę verta čia užsukti tam, kad pajustumėte, kaip harmoningai gali sugyventi gamta ir miestas – be skubėjimo, bet visai šalia visko, kas vyksta.



Jūros parkas Tauragėje – ten, kur miestas susitinka su upe

Tauragė – miestas, kuriame gamta ir urbanistinė aplinka veikia išvien. Viena geriausių vietų tai pajusti – Jūros parkas, įsikūręs palei Jūros upę Tauragėje.

Šis parkas išsiskiria ypatinga sinergija: jis apsuptas žalumos ir vandens ramybės, tačiau tuo pačiu yra visai šalia miesto šurmulio. Vos keli žingsniai – ir atsiduriate gamtos apsuptyje, kur girdisi tik upės tekėjimas bei medžių ošimas.

Upės pakrante nutiestais takais galima maloniai pasivaikščioti ar važiuoti dviračiu. Šiuo maršrutu nesunkiai pasieksite Tauragės estradą – vieną svarbiausių miesto renginių erdvių, kur vasaromis vyksta koncertai, šventės ir bendruomenės susibūrimai. Taip parkas tampa natūralia miesto kultūrinio gyvenimo dalimi.

Visai šalia, ant upės kranto, įsikūręs viešbutis Banga. Tai patogi vieta apsistoti miesto svečiams – apsistojus čia, Jūros parkas tampa kasdieniu rytinių ar vakarinių pasivaikščiojimų maršrutu. Už viešbučio įrengtas paplūdimys, kuriame vasarą galima atsigaivinti maudynėmis Jūros upėje.

Parko teritorijoje taip pat įrengti lauko treniruokliai, todėl aktyvaus laisvalaikio mėgėjai gali sportuoti gryname ore. Šalia esanti vaikų žaidimų aikštelė leidžia šeimoms patogiai leisti laiką – kol vaikai žaidžia, tėvai gali atsipalaiduoti ar mėgautis upės panorama.

Jūros parkas – tai vieta, kur vienoje erdvėje susilieja poilsis, aktyvus laisvalaikis ir miesto kultūrinis gyvenimas. Atvykusiems į Tauragę verta čia užsukti tam, kad pajustumėte, kaip harmoningai gali sugyventi gamta ir miestas – be skubėjimo, bet visai šalia visko, kas vyksta.


Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Jūros upės takas - parkas 


Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais.



Jūros upės takas - parkas

1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje. 1990-1991 metais prie buvusio NKVD pastato pastatytas ir pašventintas koplytstulpis, atidengta atminimo lenta. NKVD būstinės kieme pastatytas rezistentų atminimui paminklas ir 43 Kęstučio apygardos partizanams bei jų rėmėjams nukankintiems 1944-1955 metais, simboliniai kryžiai su žuvusiųjų pavardėmis.


1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Skaudvilės rezistencijos karių kapai 


1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje. 



Skaudvilės rezistencijos karių kapai


Per Pirmąjį pasaulinį karą rusai, verždamiesi į Klaipėdos kraštą, nedelsdami patrankos šūviais nugriovė jo bokštą. Įsiveržę į miestelį, šokosi niokoti altorių, vargonus, kitą inventorių. Bažnyčia buvo taip nu­siau­bta, kad galutinai atstatyti ją pajėgta tik 1924 m. Užtat Antrasis pasaulinis karas jos pagailėjo – pastatas liko sveikutėlis. Tačiau bend­ruomenė kantoriaus Pėterio Knispelio pastangomis atgimė tik 1947 m. Be jo, pamaldas čia laikė Tauragės parapijos kunigas J. Kalvanas, kiti dvasininkai.



Lauksargių bažnyčios pastato, kaip ir pačios parapijos, likimas sudė­tingas.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Lauksargių evangelikų Liuteronų bažnyčia 


Lauksargių bažnyčios pastato, kaip ir pačios parapijos, likimas sudė­tingas.



Lauksargių evangelikų Liuteronų bažnyčia


Pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju laikomas kunigas Radvilavičius. Jam tarnaujant atlikti pirmieji bažnyčios remonto ir atnaujinimo darbai. 1791 m. konsekruota atnaujinta bažnyčia.

Bažnyčios vizitacijos akte medinė varpinė minima dar 1792 m. Tuo metu ji buvo pereinama, su dvivėrėmis durimis priešinguose fasaduose. XIX a. viduryje varpinės pastatas rekonstruotas.

Bažnyčios šventorius buvo apjuostas rąstine tvora. 1843 m. pastatyta nauja tvora iš lauko akmenų, joje įkomponuotos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Šalia šventoriaus, už bažnyčios, buvo įsikūręs Pagramančio dvaro palivarkas, tapęs klebonijos sodyba. Pagramančio dvaras šaltiniuose minimas nuo 1774 m. Sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota ir priklausė vietiniam kolūkiui. Tuo metu teritorijoje pastatyta naujų ūkinių pastatų. Po 1990 m. grąžinta parapijai. Sodyboje išlikę XIX a. statyti pastatai: klebonija, svirnas, rūsys, gyvenamas namas.



Pagramantyje bažnyčia pastatyta 1774 m. Pagramančio dvaro savininko Žemaičių vyskupo Jono Lopacinskio rūpesčiu.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėj...


Pagramantyje bažnyčia pastatyta 1774 m. Pagramančio dvaro savininko Žemaičių vyskupo Jono Lopacinskio rūpesčiu. 



Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia

Medinė, su bokštu, pastatyta 1866 m. išlikusi iki šių dienų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės Evangelikų Liuteronų bažnyčia 


Medinė, su bokštu, pastatyta 1866 m. išlikusi iki šių dienų.



Skaudvilės Evangelikų Liuteronų bažnyčia


Tai liaudiškos architektūros pastatas turintis klasicizmo bruožų. Bažnyčios fasadai, ypač pagrindinis fasadas, skirtingai nuo kitų Žemaitijos regiono sakralinių pastatų, išsiskiria puošnumu.Medinė bažnyčia statyta 1797 m. iš kirviu tašytų rąstų, kryžminio plano, apkalta lentomis, pastatyta ant gerai sumūrytų akmens mūro akmenų. Bažnyčia kryžminio plano, halinė, trijų navų. Vėlesnės statybos zakristija atitverta už didžiojo altoriaus. Pastatas masyviu šlaitiniu stogu, rytų gale su trikampiu frontonu.



Bažnyčia yra prie Tauragės gatvės, priekiniu fasadu į turgaus aikštę.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia 


Bažnyčia yra prie Tauragės gatvės, priekiniu fasadu į turgaus aikštę.



Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. Nūdienį pavidalą Batakių miestelio planas įgijo XVI a. antrojoje pusėje ir beveik nepasikeitė iki mūsų dienų. Urbanistinio paminklo vertę lemia savitas planas, vystęsis nedidelėje upelių ir pelkių apsuptoje aukštumoje, kuri buvo labiau tinkama gintis, negu gyventi.


Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Batakių miestelis - urbanistikos paminklas 


Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. 



Batakių miestelis - urbanistikos paminklas

1928-1930 metais pastatytas Tauragės geležinkelio stoties pastatas suprojektuotas Edmundo Alfonso Fryko. Pastatui būdingas XX a. trečio dešimtmečio art deco stilius – tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė.


1928-1930 metais pastatytas Tauragės geležinkelio stoties pastatas suprojektuotas Edmundo Alfonso Fryko.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės geležinkelio stotis 

1928-1930 metais pastatytas Tauragės geležinkelio stoties pastatas suprojektuotas Edmundo Alfonso Fryko. 


Tauragės geležinkelio stotis


Uostas Smalininkuose veikė nuo XIX a. pab., jame laivus palikdavo ir žiemoti. Neatsitiktinai 1811 m. Smalininkuose buvo įkurta vandens matavimo stotis. Akmeniniai „laiptai“, sumūryti 1886 m., buvo naudojami vandens lygiui matuoti. 1926 m. įrengtas vandens lygio stebėjimo bokštelis su „šuliniu“ vandens lygiui fiksuoti. Ši upės vandens lygio matavimo stotis viena seniausių Europoje. Smalininkų uosto statinių kompleksui, kurį sudaro vandens matavimo stotis, uostas ir pylimas –  suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.



Uostas Smalininkuose veikė nuo XIX a. pab., jame laivus palikdavo ir žiemoti. Neatsitiktinai 1811 m.

Jurbarkas | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Smalininkų uostas ir vandens lygio matavimo st...

Uostas Smalininkuose veikė nuo XIX a. pab., jame laivus palikdavo ir žiemoti. Neatsitiktinai 1811 m. 

Smalininkų uostas ir vandens lygio matavimo stotis


Įspūdingiausias ir gražiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti teismo rūmai. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos  – viena iš jų ir Viešvilėje. 1956 m. pastate buvo įkurti Viešvilės vaikų globos namai.



Įspūdingiausias ir gražiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti teismo rūmai. XX a. pr.

Jurbarkas | Lankytinos vietos | Architektūra | Buvę Viešvilės teismo rūmai 


Įspūdingiausias ir gražiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti teismo rūmai. XX a. pr. 



Buvę Viešvilės teismo rūmai

Šalia kelio Jurbarkas – Kaunas, stūkso aukštas Kartupėnų piliakalnis. Dalis istorikų šį piliakalnį sieja su Bisenės pilimi. Bisenės pilis žinoma kaip pirmoji lietuvių pilis, patyrusi Kryžiuočių ordino agresiją. P. Dusburgietis, prūsų metraštininkas, smulkiai fiksavęs Kryžiaus karų laikotarpį, mini, jog 1283 m. prūsų ordino magistras Gerhardas von Quertas perėjo ledu Nemuną ir užpuolė lietuvių pilį. Vieni pilėnai buvo paimti į nelaisvę, kiti išžudyti, o pilį sudegino užpuolę ją sargybos keitimosi metu 1316 m. balandžio 4 d.

Šalia kelio Jurbarkas – Kaunas, stūkso aukštas Kartupėnų piliakalnis.

Jurbarkas | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Kartupėnų piliakalnis 

Šalia kelio Jurbarkas – Kaunas, stūkso aukštas Kartupėnų piliakalnis. 

Kartupėnų piliakalnis


Mūrinė neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1903 m. klebono Kazimiero Žekevičiaus (1840–1926) pastangomis. Jis ir palaidotas bažnyčios šventoriuje. Ankstesnės bažnyčios (pirmoji pastatyta 1523 m.) stovėjo Nemuno slėnyje. Iš jos išlikęs senas, 1632 m. H. Bedekerio išlietas varpas. Kažkada įskilęs, todėl nebenaudojamas. Jį galima apžiūrėti užėjus į bažnyčios vidų. Varpas pastatytas bažnyčios kampe.



Mūrinė neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1903 m. klebono Kazimiero Žekevičiaus (1840–1926) pastangomis.

Jurbarkas | Lankytinos vietos | Architektūra | Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia 


Mūrinė neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1903 m. klebono Kazimiero Žekevičiaus (1840–1926) pastangomis. 



Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia

Pagrindinis piliakalnis (Pilaitė) įrengtas Suvirkštės upelio kairiojo kranto slėnyje įsiterpiančioje atskiroje kalvoje. 100 m į pietryčius nuo piliakalnio, Suvirkštės kairiajame krante esančiame kranto kyšulyje įrengtas antras piliakalnis. Į šiaurės vakarus, abiejuose Suvirkštės krantuose, žemoje vietoje yra papėdės gyvenvietė.

Prie Suvirkšties upelio yra Ivangėnų (Karšuvos) archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Ivangėnų piliakalnis 

Prie Suvirkšties upelio yra Ivangėnų (Karšuvos) archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas. 



Ivangėnų piliakalnis

Karšuvos valsčiaus inventoriuje minimas šiose apylinkėse gyvenęs bajoras Stanislovas Juškevičius. Dėl jo asmenvardžio gyvenvietė įgavo Juškaičių kaimo pavadinimą.
Juškaičių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga. Pietiniame jos gale būta pylimo, šiuo metu yra išlikęs tik nedidelis kauburys. Šiaurinis pilialalnio kampas nukastas žvyriui. Pilutė nėra apaugusi medžiais, todėl užlipus ant jos smagu pasivaikščioti, pasižvalgyti. Sprendžiant iš formų, galima spėti, kad piliakalnis iškilo ir medinis pilis ant jo pastatyta II-ojo tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnio papėdėje yra senovės gyvenvietė. Apie 450 m. į šiaurės rytus yra Pabambių kapinynas.
Jei kalnas nebūtų toks keistas, tikėtina, būtų visu užmirštas, kaip užmiršta jo paties istorija. Dabar vien nepaprasta jo išvaizda stebina ir baugina kiekvieną. Mat jis primena milžinišką kapą ar karstą. Pasakojama, kad aplink kalną randami nepaprastos išvaizdos daiktai: milžinų žiedų, senovės puodų šukių su ženklais, metalinių dirbinių.

Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu- iškilęs Taruagės rajone, Juškaičių kaime, Skaudvilės seniūnijoje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Juškaičių piliakalnis 


Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu- iškilęs Taruagės rajone, Juškaičių kaime, Skaudvilės seniūnijoje.



Juškaičių piliakalnis


Ekspozicija pritaikyta įvairioms lankytojų amžiaus grupėms ir kiekvienas jų ras sau įdomią informaciją. Yra ir žaidimų, užduočių, kurias išsprendusieji pasitikrins žinias. Mažasis rezervato svečias pasijus karaliumi pelėdų soste, kuriame išdrožtos visos pelėdos, gyvenančios Lietuvoje. Pagrindinė Viešvilės rezervato ekspozicija sumontuota… laiptuose. Laiptai yra ir sėdimos vietos, ir informacijos nešėjai. Ant sienų pateikiama lakoniška tekstinė ir vaizdinė informacija apie rezervato vertybes, o balde-laiptuose žaismingai suslėpta informacija apie augalus ir gyvūnus. Viešvilės rezervate yra vienintelė Lietuvoje kurtinių veisykla, skirta atkurti jų populiaciją laukinėje gamtoje. Tad ekspozicijos kurtinių stebėjimo patalpose ne tik stebimi šie baikštūs gyvūnai, bet ir mokomasi tylos. Ekrane ir kitur tam tikrose vietose bus galima pažiūrėti filmuotą medžiagą apie gamtą, direkcijos vykdomas veiklas. Tik įėjusius į ekspozicijos patalpas, pasitiks gamtos garsai, galima išgirsti kaip gieda vienas ar kitas paukštis., Kur rasti, Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas, Eičių kaimas, Gaurės sen., Tauragės raj., Kontaktai, Telefonas bendrai informacijai: +370 446 41445, El. paštas bendrai informacijai: vie.rez@viesvile.lt, http://www.viesvile.lt


Ekspozicija pritaikyta įvairioms lankytojų amžiaus grupėms ir kiekvienas jų ras sau įdomią informaciją. Yra ir žaidimų, užduočių, kurias išsprendusieji pasitikrins žinias. Mažasis rezervato svečias pasijus karaliumi pelėdų soste, kuriame išdrožtos visos pelėdos, gyvenančios Lietuvoje. Pagrindinė Viešvilės rezervato ekspozicija sumontuota… laiptuose. Laiptai yra ir sėdimos vietos, ir informacijos nešėjai. Ant sienų pateikiama lakoniška tekstinė ir vaizdinė informacija apie rezervato vertybes, o balde-laiptuose žaismingai suslėpta informacija apie augalus ir gyvūnus. Viešvilės rezervate yra vienintelė Lietuvoje kurtinių veisykla, skirta atkurti jų populiaciją laukinėje gamtoje. Tad ekspozicijos kurtinių stebėjimo patalpose ne tik stebimi šie baikštūs gyvūnai, bet ir mokomasi tylos. Ekrane ir kitur tam tikrose vietose bus galima pažiūrėti filmuotą medžiagą apie gamtą, direkcijos vykdomas veiklas. Tik įėjusius į ekspozicijos patalpas, pasitiks gamtos garsai, galima išgirsti kaip gieda vienas ar kitas paukštis.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas

Eičių kaimas, Gaurės sen., Tauragės raj.

Telefonas bendrai informacijai: +370 446 41445

El. paštas bendrai informacijai: vie.rez@viesvile.lt

2019 m. gegužės mėn. pristatyta nauja Viešvilės valstybinio rezervato lankytojų centro ekspozicija.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Viešvilės rezervato lankytojų centras 


2019 m. gegužės mėn. pristatyta nauja Viešvilės valstybinio rezervato lankytojų centro ekspozicija. 



Viešvilės rezervato lankytojų centras

Dažnai rengiami žygiai ir išvykos dviračiais palei upę.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Akmenos krantinė 

Akmenos krantinė

Batakiuose gyveno daug žydų, todėl XIX a. pradžioje įkurtos žydų kapinės ir buvo laidojama iki 1941 metų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Senosios Batakių žydų kapinės 


Batakiuose gyveno daug žydų, todėl XIX a. pradžioje įkurtos žydų kapinės ir buvo laidojama iki 1941 metų.



Senosios Batakių žydų kapinės


1941 metais rugsėjo 6 dieną apskrities policijos viršininkas Vladimiras Mylimas išleido žydų izoliavimo ir pilietinių teisių netekties nurodymus. Rugsėjo 12 d. vokiečiai žiedu apsupo mišką, Tauragės – Šilalės plentą ir tiltą per Šunijos upelį. Nuo ryto iki pietų mašinomis žmones vežė į Antšunijos kaimo miško pakraštį – čia moterys, vaikai buvo sušaudyti ir užkasti dviejose duobėse. Kruviname genocide dalyvavo ir vietiniai fašistų pagalbininkai. Antšunijos kaime sušaudyta apie 3000 žydų.


1941 metais rugsėjo 6 dieną apskrities policijos viršininkas Vladimiras Mylimas išleido žydų izoliavimo ir pilietinių teisių netekties nurodymus.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Antšunijos žydų genocido vieta 


1941 metais rugsėjo 6 dieną apskrities policijos viršininkas Vladimiras Mylimas išleido žydų izoliavimo ir pilietinių teisių netekties nurodymus. 


Antšunijos žydų genocido vieta


Ožnugario Romuva – tai sakralizuota erdvė, įprasminta medžio skulptūromis ir akmenų konstrukcijomis. Romuva su visomis alkomis išsidėsčiusi 10 hektarų miško plote ir įkurta nuo seno šventumo aura apgaubtoje vietoje – Trišiūkštės slėnyje, kuriame ir apie jį yra energetinių anomalijų zona, aplinkinių upių slėniai susiformavę virš Žemės plutos lūžių. Romuvoje įrengta astrologinė Alka. Joje – nuo kalno papėdės iki viršaus žalčio forma pastatyta dvylika aukurų, Meilės šventykla su deivės Mildos (beveik 6 metrų aukščio!), Rūpintojėlio ir Žemynos skulptūromis. Netoliese ir Romuvos centras – žinyčia, kurią supa iš riedulių sukrautas apie 1m. aukščio, keliolikos metrų skersmens pylimas.



V. Kašnsko nuotrauka, 2016 Ožnugario žinyčia, sakralizuota erdvė.

Atrask mūsų regiono žaliąją širdį

Matiškių piliakalnis

Miškininkų pastogė

Paminklas Tauragės konvencijai

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia

Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė

Batakių Evangelikų Liuteronų bažnyčia

Tremties ir rezistencijos muziejus

Skaudvilės krašto muziejus

Šilinės botaninis draustinis

Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas

Mes visada pasiruošę nuotykiams – o jūs?