Mes visada pasiruošę nuotykiams – Ar jūs? Paskambinkite mums!

Žaliąjame regione, kiekvienas žingsnis kviečia nuotykiui.

Atrask Žaliąjį regioną


Šilalės Jono Tartilavičiaus Batakiečio evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Šilalėje.

Šilalės Jono Tartilavičiaus Batakiečio evangelikų liuteronų bažnyčia

Darbo laikas:, I-IV 9-17 val., V-VII 9-20 val., Kitu laiku priima grupes (nuo 20 asmenų) iš anksto susitarus. Tel. 8686 59090., Raudonės pilies istorija  , informaciniame video., XVI–XVII a. Nemunui tapus svarbia prekybine arterija, pilys įgavo naują paskirtį – pirkliai, didikai pradėjo statytis pilių tipo rezidencijas, kuriose tik dekoro elementais tapusios šaudymo angos priminė ankstesnių gynybinių pilių pagrindines funkcijas. XVI a. pab. šioje vietoje prūsų kilmės didikas Krišpinas Kiršenšteinas pastatė renesansinio stiliaus rezidenciją, kuri savo aukso amžių išgyveno valdant statytojo anūkui, LDK iždo valdytojui ir sekretoriui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Ilgą laiką pilis priklausė garsiai Platono Zubovo giminei. Paskutinysis pilies šeimininkas buvo portugalas Ferio de Castro. Pilis labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiams traukiantis buvo susprogdintas pilies bokštas. Po karo rezidencija restauruota. Atstatytas 33,5 m aukščio pilies bokštas, iš kurio turistams atsiveria nepakartojami Raudonės apylinkių vaizdai., Daugiau informacijos , informaciniame video, Telefonas, : , +37068659090

Kitu laiku priima grupes (nuo 20 asmenų) iš anksto susitarus. Tel. 8686 59090.

XVI–XVII a. Nemunui tapus svarbia prekybine arterija, pilys įgavo naują paskirtį – pirkliai, didikai pradėjo statytis pilių tipo rezidencijas, kuriose tik dekoro elementais tapusios šaudymo angos priminė ankstesnių gynybinių pilių pagrindines funkcijas. XVI a. pab. šioje vietoje prūsų kilmės didikas Krišpinas Kiršenšteinas pastatė renesansinio stiliaus rezidenciją, kuri savo aukso amžių išgyveno valdant statytojo anūkui, LDK iždo valdytojui ir sekretoriui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Ilgą laiką pilis priklausė garsiai Platono Zubovo giminei. Paskutinysis pilies šeimininkas buvo portugalas Ferio de Castro. Pilis labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiams traukiantis buvo susprogdintas pilies bokštas. Po karo rezidencija restauruota. Atstatytas 33,5 m aukščio pilies bokštas, iš kurio turistams atsiveria nepakartojami Raudonės apylinkių vaizdai.


 XVI a. pab. šioje vietoje prūsų kilmės didikas Krišpinas Kiršenšteinas pastatė renesansinio stiliaus rezidenciją.



Raudonės pilis


Rubinavo piliakalnis taip pat – Šarūnkalnis yra Šilalės rajone, Traksėdžio seniūnijoje, Rubinavo kaime 3 km į pietvakarius nuo Šilalės, kairiajame Lokystos krante. Šalia praeina plentas 165 Šilalė–Šilutė. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi.




Rubinavo piliakalnis taip pat dar yra vadinamas ir Šarūnkalniu.



Rubinavo piliakalnis

Šios bažnyčios patalpomis kartu naudojasi Rukų evangelikų liuteronų parapijos ir Telšių vyskupijos Rukų Šv. Antano Paduviečio katalikų parapijos tikintieji., Pastaruoju metu vietos liuteronų parapija tapusi per maža, kad galėtų išlaikyti bažnyčią. Po karo krašte įsikūrę žmonės dauguma yra katalikai, be to, neturėję savos bažnyčios, nors ir įkūrę katalikų parapiją. Todėl Rukų bažnyčia yra tapusi bendrais dviejų konfesijų – Romos katalikų ir evangelikų liuteronų maldos namais.

Šios bažnyčios patalpomis kartu naudojasi Rukų evangelikų liuteronų parapijos ir Telšių vyskupijos Rukų Šv. Antano Paduviečio katalikų parapijos tikintieji.

Pastaruoju metu vietos liuteronų parapija tapusi per maža, kad galėtų išlaikyti bažnyčią. Po karo krašte įsikūrę žmonės dauguma yra katalikai, be to, neturėję savos bažnyčios, nors ir įkūrę katalikų parapiją. Todėl Rukų bažnyčia yra tapusi bendrais dviejų konfesijų – Romos katalikų ir evangelikų liuteronų maldos namais.

Šios bažnyčios patalpomis naudojasi Rukų evangelikų liuteronų parapijos ir Telšių vyskupijos Rukų Šv. Antano Paduviečio katalikų parapijos tikintieji.

Rukų evangelikų liuteronų bažnyčia


Pirmieji Sartininkų parapijos maldos namai stovėjo gretimame Margiškių kaime. Manoma, kad pamaldos čia vyko XIX a. viduryje ar pradžioje. Į Sartininkus atvažiuodavo sakytojai ir kunigai iš Tauragės, esančios už 23 km. Vietos centru tapus Sartininkų bažnytkaimiui, liuteronai nusprendė čia pasistatyti savo maldos namus. Įsigijusi žemės sklypą, parapija pasistatė naują bažnyčią. Pastatą surentė ir atliko vidaus įrengimo darbus vietos meistrai iš Skiržemių kaimo, Žemaičių Naumiesčio. Statybos išlaidas (iš viso 7000 litų) padengė patys parapijiečiai, kurie dosniai aukojo, nors ir nebuvo turtingi. Suolai, altorius ir kiti bažnyčios baldai buvo pargabenti iš senųjų, Margiškiuose buvusių, maldos namų. Naujoji bažnyčia pašventinta 1934 m., Bažnyčios pastatas sėkmingai išgyveno per II Pasaulinį karą, tačiau jo metu parapija prarado savo archyvą ir biblioteką. 1944 m. prie Sartininkų prisijungė Natkiškių parapija, kurios bažnyčią susprogdino vokiečiai., 1950 m. Sartininkų parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Kalvanas ir diakonas Artūras Timpa. 1995–2000 m. jos kunigu buvo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas. 2017 m. duomenimis, čia kunigavo Mindaugas Dikšaitis, kartu aptarnavęs ir Tauragę, Šilalę.


Pirmieji Sartininkų parapijos maldos namai stovėjo gretimame Margiškių kaime. Manoma, kad pamaldos čia vyko XIX a. viduryje ar pradžioje. Į Sartininkus atvažiuodavo sakytojai ir kunigai iš Tauragės, esančios už 23 km. Vietos centru tapus Sartininkų bažnytkaimiui, liuteronai nusprendė čia pasistatyti savo maldos namus. Įsigijusi žemės sklypą, parapija pasistatė naują bažnyčią. Pastatą surentė ir atliko vidaus įrengimo darbus vietos meistrai iš Skiržemių kaimo, Žemaičių Naumiesčio. Statybos išlaidas (iš viso 7000 litų) padengė patys parapijiečiai, kurie dosniai aukojo, nors ir nebuvo turtingi. Suolai, altorius ir kiti bažnyčios baldai buvo pargabenti iš senųjų, Margiškiuose buvusių, maldos namų. Naujoji bažnyčia pašventinta 1934 m.

Bažnyčios pastatas sėkmingai išgyveno per II Pasaulinį karą, tačiau jo metu parapija prarado savo archyvą ir biblioteką. 1944 m. prie Sartininkų prisijungė Natkiškių parapija, kurios bažnyčią susprogdino vokiečiai.

1950 m. Sartininkų parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Kalvanas ir diakonas Artūras Timpa. 1995–2000 m. jos kunigu buvo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas. 2017 m. duomenimis, čia kunigavo Mindaugas Dikšaitis, kartu aptarnavęs ir Tauragę, Šilalę.


Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų maldos namai, pašventinti 1934 m.



Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia


Sartininkų šv. Jurgio bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovi Sartininkų kaime, Tauragės rajone, šalia parapijos kapinių, 14 km į šiaurę nuo Pagėgių, Sartės kairiajame krante. Liaudies architektūros formų.




Sartininkų šv. Jurgio bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovi Sartininkų kaime, Tauragės rajone.



Sartininkų šv. Jurgio bažnyčia


Vienintelis Tauragėje, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos muziejus.



Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos muziejus (SKAT)

Batakiuose gyveno daug žydų, todėl XIX a. pradžioje įkurtos žydų kapinės ir buvo laidojama iki 1941 metų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Senosios Batakių žydų kapinės


Batakiuose gyveno daug žydų, todėl XIX a. pradžioje įkurtos žydų kapinės ir buvo laidojama iki 1941 metų.



Senosios Batakių žydų kapinės

Keliaudami pažintiniu – sveikatingumo taku susipažinsite su unikalia mokyklos aplinka, grožėsitės gamtos, istorijos, kultūros paveldo objektais. Turėsite galimybę įveikti nuotaikingą sveikatingumo ruožą., Šalia mokyklos įkurtas pažintinis takas padeda pažinti gimtą kraštą, patirti daug emocijų. Sudaryta galimybė tyrinėti ir pažinti augalus. Visi pažintiniame take išskirti objektai turi edukacinę reikšmę. Jie pasakoja apie gamtinę aplinką, etninę kultūrą, ekologijos savitumus, aplinkos apsaugos reikšmę ir kt. Informaciniai pažintinio tako stendai ir regykla į nuostabius Dubysos slėnio vaizdus bei didelė augalų įvairovė (seni medžiai, vaistinių augalų darželis) suteikia žaliajai erdvei jaukumo, sudaro galimybes stebėti, kaip keičiasi augalija. Čia turite galimybę pasijusti gamtos dalimi, tobulinti gamtamokslinę kompetenciją. Mokyklos internetinėje svetainėje, adresu: seredzius.jurbarkas.lm.lt,  informaciją apie pažintinio tako objektus rasite keturiomis (lietuvių, anglų, rusų, vokiečių) kalbomis., Telefonas, : , +37044742344, El. paštas, : , mokykla@seredzius.jurbarkas.lm.lt

Keliaudami pažintiniu – sveikatingumo taku susipažinsite su unikalia mokyklos aplinka, grožėsitės gamtos, istorijos, kultūros paveldo objektais. Turėsite galimybę įveikti nuotaikingą sveikatingumo ruožą.

Šalia mokyklos įkurtas pažintinis takas padeda pažinti gimtą kraštą, patirti daug emocijų. Sudaryta galimybė tyrinėti ir pažinti augalus. Visi pažintiniame take išskirti objektai turi edukacinę reikšmę. Jie pasakoja apie gamtinę aplinką, etninę kultūrą, ekologijos savitumus, aplinkos apsaugos reikšmę ir kt. Informaciniai pažintinio tako stendai ir regykla į nuostabius Dubysos slėnio vaizdus bei didelė augalų įvairovė (seni medžiai, vaistinių augalų darželis) suteikia žaliajai erdvei jaukumo, sudaro galimybes stebėti, kaip keičiasi augalija. Čia turite galimybę pasijusti gamtos dalimi, tobulinti gamtamokslinę kompetenciją. Mokyklos internetinėje svetainėje, adresu: seredzius.jurbarkas.lm.lt,  informaciją apie pažintinio tako objektus rasite keturiomis (lietuvių, anglų, rusų, vokiečių) kalbomis.

Keliaudami pažintiniu – sveikatingumo taku susipažinsite su unikalia mokyklos aplinka, grožėsitės gamtos, istorijos, kultūros paveldo objektais.

Seredžiaus mokyklos mažasis pažintinis – sveikatingumo takas


Bažnyčia yra eklektinio stiliaus, pastatyta dešiniajame Nemuno-Dubysos krante 1913 m. Legenda apie pirmąją Seredžiaus bažnyčią byloja, kad vieną pavasarį Nemuno potvynis nešė šventą paveikslą, kurio niekas negalėjo sulaikyti. Visų panemunės parapijų tikintieji ėjo pasitikti paveikslo, norėdami juo papuošti savo bažnyčią. Paveikslas plaukė Nemunu ir niekas negalėjo jo paimti. Serediškiai išėjo pasitikti paveikslo giedodami. Paveikslas kaip tik ties jais pasuko kranto link. Toje vietoje buvo pastatyta medinė Seredžiaus bažnyčia.




Bažnyčia yra eklektinio stiliaus, pastatyta dešiniajame Nemuno-Dubysos krante 1913 m. 



Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia


Šio dvaro užuomazgos žinomos nuo XVΙ amžiaus, bet klestėjimo laikotarpis prasidėjo XVΙ amžiuje. Kadangi Rytų Prūsijos dvarai buvo orentuoti į ūkinę, o ne į reprezentacinę veiklą, tad jie buvo steigiami žemdirbystei, gyvulininkystei vystyti. Nepaisant šio dvaro kilimų ir nuosmukių, istorijoje jis išliko kaip vienas ekonomiškai stipriausių dvarų Rytų Prūsijoje. Iki antro pasaulinio karo dvare veikė spirito varykla, buvo žirgynas, vandens malūnas. Teritoriją puošė parkas, alėjų tinklas, tvenkinių sistema. Daugelis dvaro pastatų sunyko, tačiau iki mūsų dienų išliko raudonų plytų spirito varykla, statyta XXa. pradžioje, tradicinės architektūros gyvulių tvartas, arklidės, dviejų aukštų svirno pastatas, darbininkų namai, žlaugtų bokštai. Išlikusi ir  įspūdinga, tiesi alėja į Koplyčkalnį ir dvaro kapinaites.




Šio dvaro užuomazgos žinomos nuo XVΙ amžiaus, bet klestėjimo laikotarpis prasidėjo XVΙ amžiuje. 


Šereiklaukio dvarvietė


Šereiklaukio piliakalnio reikšmė Lietuvai yra ypatinga. Tai vienintelė žemėje vieta, tikrai menanti skalvių genties kovas už išlikimą. Kunigaikščio Šereikos vadovaujama gynybinė pilis,esanti prie Jūros upės ir Nemuno santakos, buvo viena iš pilių, žyminčių rytinę Skalvos žemės ribą ir, tuo pačiu, saugančią Rambyno šventvietę. Kaip svarbi skalvių kovų su kryžiuočiais vieta, Šereikos pilis minima dar 1276 metais P. Dusburgiečio kronikoje. Pilis buvusi strategiškai svarbioje vietoje, nes galėjo kontroliuoti pakrančių ir vandens prekybos kelius. Paskutinis skalvių genties vadas Šereika įnirtingai kovėsi su kryžiuočiais, bandydamas apsaugoti savo žmones ir skalvių žemes, bet buvo pražudytas išdavikų ir, patekęs priešams, žuvo. Tada skalviai išnyko iš žmonijos istorijos. Baltų genčių liko dar mažiau. Pilies vietos paieškos užtruko ilgai, tik 1988 metais archeologas Valdemaras Šimėnas surado šį piliakalnį.




Šereiklaukio piliakalnio reikšmė Lietuvai yra ypatinga. Tai vienintelė žemėje vieta, tikrai menanti skalvių genties kovas už išlikimą. 


Šereiklaukio I piliakalnis


Antrasis piliakalnis yra 1,1 km į šiaurę nuo pirmojo. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga Š­P kryptimi, 40x34 m dydžio, 1 m iškiliu viduriu. Šlaitai statūs, 2­6 m aukščio. Dirvonuoja, pakraštys apsodintas klevais. 650 m į R, 10,6 ha plote yra I tūkst. vidurio - XIII a. gyvenvietė (tyrinėta 2001-2002 m.), kurioje rasta ūkinių duobių, stulpaviečių, grublėtos ir žiestos keramikos (puoštos bangelių ornamentu), gyvulių kaulų. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Pasiekiamas Vilkyškių­-Šereiklaukio keliu už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę (PV) lauko keliuku ir pavažiavus 300 m (yra 100 m į dešinę (ŠV)).




Antrasis piliakalnis yra 1,1 km į šiaurę nuo pirmojo. 



Šereiklaukio II (Milžinkapis) 


Tai kalva ant kurios pastatyta Šereiklaukio dvarininkų privati koplyčia. Šalia jos – dvarininkų kapinės. Nuo dvaro link koplyčios veda apie 1,5 km ilgio medžių alėja. Koplyčia neišlikusi, 2019 metais toje vietoje vykdyti archeologiniai žvalgymai. 




Tai kalva ant kurios pastatyta Šereiklaukio dvarininkų privati koplyčia. 


Šereiklaukio koplyčkalnis


Raudonės pilį supa senas parkas, kurį puošia medžių alėjos. Parke rasime ir retų medžių. Deja, jau nebežaliuoja per aštuonis šimtus metų gyvavęs, trečiasis pagal senumą Gedimino ąžuolas, po kuriuo, pasak legendos, vykdamas į Veliuoną, paskutinį kartą pietavo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas.




Raudonės pilį supa senas parkas, kurį puošia medžių alėjos.



Raudonės parkas


J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės gatvės sankryžoje, žaliuoja paminklinis ąžuolas. Jo pavėsyje akmeniniuose stulpeliuose iškalta data – "1918-02-16" Šie skaičiai sako, kad ąžuolas – gyvas Lietuvos Respublikos paskelbimo paminklas. Ąžuolas sodintas pažymint Lietuvos Respublikos dešimtmetį – 1927 ar 1928 metais.




J. Basanavičiaus ir Nepriklausomybės gatvės sankryžoje, žaliuoja paminklinis ąžuolas. 



Šilalės paminklinis ąžuolas 1918 m. vasario 16-ajai


Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra adresu M. Valančiaus g. 2. Pastatyta 1909 metais. Jai parinkta itin tinkama vieta, šventovės pagrindinis fasadas orientuotas į senąjį miesto centrą. Neogotikinio stiliaus bažnyčią projektavo lenkų architektas Juozapas P. Dzekonskis. Pagrindiniame fasade kyla didelis bokštas (apie 60 m), o kampuose – maži bokšteliai. Bažnyčia yra trinavė. Kiekvienoje navoje yra vertingi mediniai altoriai. Šoninėse navose atsiveria nišos. Vienoje jų yra rečiau randama kryžiaus kompozicija su aukštyn pakeltomis Nukryžiuotojo rankomis, o kitoje –Liurdo Švč. Mergelės Marijos statula. Bažnyčią taip pat puošia apie dvi dešimtis vertingų XVIII–XIX a. medinių skulptūrų. Langus puošia vertingi vitražai, vaizduojantys Viešpaties, Švč. M. Marijos ir šventųjų gyvenimus. Vitražai paskelbti dailės paminklais. Bažnyčios vargonai, įrengti 1912 m. žymaus Karaliaučiaus meistro Bruno Gebelio firmos, yra romantinio stiliaus. Bažnyčia pašventinta Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus 1919 metais.

Bažnyčios statyba ir įrengimas kainavo didelius pinigus – apie 100 000 carinių rublių. Dalį išlaidų padengė vietos dvarininkai, tačiau didžiąją sumos dalį suaukojo patys parapijiečiai. Šilalėje vyksta treji didžiausi tradiciniai atlaidai: tituliniai Šv. Pranciškaus Asyžiečio (spalio 4 d.), Šv. Onos (liepos 26 d.) ir Porcinkulės (rugpjūčio 2 d.). Prie įėjimo į bažnyčią kabo atminimo lenta su bareljefu, primenanti, kad tiksliai nenustatytoje Šilalės parapijos gyvenvietėje yra gimęs ir senojoje miesto bažnyčioje pakrikštytas Laurynas Rokas Ivinskis (1810–1881).




Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra adresu M. Valančiaus g. 2. Pastatyta 1909 metais. 



Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Šilalės krašto muziejus pradėtas kurti 1962 m., kai buvo įsteigtas Lietuvos  kraštotyros draugijos Šilalės skyrius., 1994 metais muziejus įgavo Šilalės krašto muziejaus statusą., 1998 m. muziejus tapo Šilalės rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos padaliniu., Nuo 2003 m. muziejus tapo Kultūros centro padaliniu.

Šilalės krašto muziejus pradėtas kurti 1962 m., kai buvo įsteigtas Lietuvos  kraštotyros draugijos Šilalės skyrius.

1994 metais muziejus įgavo Šilalės krašto muziejaus statusą.

1998 m. muziejus tapo Šilalės rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos padaliniu.

Nuo 2003 m. muziejus tapo Kultūros centro padaliniu.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus


Šilgalių (, vok. Schillgallen, ) dvaro sodyba išsidėsčiusi 1,5 km į pietus nuo Rukų, išlikę nemažai dvaro laikotarpio statinių ir parko fragmentų. Didelę dvaro valdų dalį užėmė šienaujamos pievos ir ganyklos, šiauriau plytėjo sausesnė ariama žemė – čia formavosi būdingas šiam kraštui pievininkų dvaras.



) dvaro sodyba išsidėsčiusi 1,5 km į pietus nuo Rukų, išlikę nemažai dvaro laikotarpio statinių ir parko fragmentų. Didelę dvaro valdų dalį užėmė šienaujamos pievos ir ganyklos, šiauriau plytėjo sausesnė ariama žemė – čia formavosi būdingas šiam kraštui pievininkų dvaras.




Šilgalių dvaro sodyba išsidėsčiusi 1,5 km į pietus nuo Rukų, išlikę nemažai dvaro laikotarpio statinių ir parko fragmentų. 



Šilgalių dvaras


Šilinės botaninis draustinis yra įsikūręs prie pat Panemunių regioninio parko direkcijos ir dažnai žinomas tiesiog kaip Šilinės šilas. Nuostabi gamta ir ramybė norintiems pasivaikščioti.Šilinės ąžuolynas – tai unikalus gamtos paminklas, primenantis apie buvusio pagoniško tikėjimo ir ąžuolyno kulto laikus. Jau gilioje senovėje žmonės pažino ąžuolo ilgaamžiškumą ir jo galybę. Lietuviai tikėjo, jog ąžuole gyvena dievas Perkūnas. Ypač gerbti tie ąžuolai, po kuriais senoliai rinkdavosi prašyti sveikatos, tikėdami šių medžių gydomąja galia. Manyta, kad medžiais pavirsta jauni mirę ar žuvę žmonės. Ąžuolas – lietuvių nacionalinis medis. Jo lapų vainikais pagerbiami laureatai, sporto čempionai, sukaktuvininkai, varduvininkai, garbingiausi svečiai.





Šilinės botaninis draustinis yra įsikūręs prie pat Panemunių regioninio parko direkcijos ir dažnai žinomas tiesiog kaip Šilinės šilas. 



Šilinės botaninis draustinis


Sinagogų aikštės memorialas įamžino daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą. Jame atspindėta kadaise viena gražiausių Europoje medinė Jurbarko sinagoga, Jurbarke gyvenusių žydų pavardės, profesijos, jurbarkiečiai, karo metais gelbėję žydus. Paminklas atspindi penkis simbolius: Nemuno upę, hebrajų abėcėlę, bendruomenę, šventą Jeruzalės miestą ir maldos namus – vieną gražiausių Europoje buvusių Jurbarko sinagogą., 
Paminklą sukūrė Jurbarke šaknų turinti Izraelyje gyvenanti Zundelovičių šeima: skulptorius Dovydas Zundelovičius, architektė Anna Zundelovič bei meno direktorius Grigorijus Zundelovičius., Telefonas, : , +37044751485


Sinagogų aikštės memorialas įamžino daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą. Jame atspindėta kadaise viena gražiausių Europoje medinė Jurbarko sinagoga, Jurbarke gyvenusių žydų pavardės, profesijos, jurbarkiečiai, karo metais gelbėję žydus. Paminklas atspindi penkis simbolius: Nemuno upę, hebrajų abėcėlę, bendruomenę, šventą Jeruzalės miestą ir maldos namus – vieną gražiausių Europoje buvusių Jurbarko sinagogą.


Paminklą sukūrė Jurbarke šaknų turinti Izraelyje gyvenanti Zundelovičių šeima: skulptorius Dovydas Zundelovičius, architektė Anna Zundelovič bei meno direktorius Grigorijus Zundelovičius.


Sinagogų aikštės memorialas įamžino daugybės žydų kartų gyvenimą Jurbarke ir tragišką bendruomenės likimą. 

Sinagogų aikštės memorialas

Medinė, su bokštu, pastatyta 1866 m. išlikusi iki šių dienų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės Evangelikų Liuteronų bažnyčia


Medinė, su bokštu, pastatyta 1866 m. išlikusi iki šių dienų.



Skaudvilės Evangelikų Liuteronų bažnyčia

Jame vyko svarbūs miestelio įvykiai. Čia vyko ir pirmieji lietuviški vakarai, įvairūs kultūriniai renginiai, vėliau buvo gydoma, teikiamos buitinės paslaugos. Būta skaudžių išgyvenimų, kuomet veikė NKVD būstinė-kalėjimas. Dar visai neseniai pastate veikė policijos nuovada, o 2019 m. duris atvėrė dar 1977 m. Dainoto Habdango įkurtas Skaudvilės krašto muziejus., 
Muziejuje išvysite unikalius archeologinius radinius, įspūdingą medicinos rinkinį, valsčiaus sekretoriaus kabinetą, įvairių senų dokumentų, nuotraukų ir leidinių, Antrojo pasaulinio karo radinių. Skaudvilė garsėjo didžiuliais turgumis, kurių dienomis nusidriekdavo ilgos vilkstinės vežimų. Visa tai menančioje ekspozicijoje išvysite amatininkų darbo įrankių bei dirbinių, svėrimo prietaisų. Turtinga etnografijos ekspozicija pasakos apie valstiečių gyvenimą prieš 100 metų ir daugiau bei leis pamatyti tokius retus eksponatus, kaip medinis arklas ar grąžtas – „drylius“.
, Kontaktai, Telefonas: +37060267886, El. paštas: inga.nagaitiene@tauragesmuziejus.lt, Darbo laikas, Pirmadienis- ketvirtadienis: 08:00 - 17:00, Penktadienis: 09:00 -15:45, Pietūs 12:00 -12:45, Šventinėmis nedarbo dienomis muziejus nedirba., 
Dėl muziejaus lankymo kitomis valandomis ir šeštadieniais susitarti iš anksto.
, Kainos, 2 € – bilieto kaina suaugusiesiems., 1 € – bilieto kaina pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.
, Nemokamas lankymas:, Tauragės rajono ugdymo įstaigų moksleivių grupėms bei jas lydintiems mokytojams trečiadieniais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).



Jame vyko svarbūs miestelio įvykiai. Čia vyko ir pirmieji lietuviški vakarai, įvairūs kultūriniai renginiai, vėliau buvo gydoma, teikiamos buitinės paslaugos. Būta skaudžių išgyvenimų, kuomet veikė NKVD būstinė-kalėjimas. Dar visai neseniai pastate veikė policijos nuovada, o 2019 m. duris atvėrė dar 1977 m. Dainoto Habdango įkurtas Skaudvilės krašto muziejus.


Muziejuje išvysite unikalius archeologinius radinius, įspūdingą medicinos rinkinį, valsčiaus sekretoriaus kabinetą, įvairių senų dokumentų, nuotraukų ir leidinių, Antrojo pasaulinio karo radinių. Skaudvilė garsėjo didžiuliais turgumis, kurių dienomis nusidriekdavo ilgos vilkstinės vežimų. Visa tai menančioje ekspozicijoje išvysite amatininkų darbo įrankių bei dirbinių, svėrimo prietaisų. Turtinga etnografijos ekspozicija pasakos apie valstiečių gyvenimą prieš 100 metų ir daugiau bei leis pamatyti tokius retus eksponatus, kaip medinis arklas ar grąžtas – „drylius“.


El. paštas: inga.nagaitiene@tauragesmuziejus.lt

Pirmadienis- ketvirtadienis: 08:00 - 17:00

Šventinėmis nedarbo dienomis muziejus nedirba.


Dėl muziejaus lankymo kitomis valandomis ir šeštadieniais susitarti iš anksto.


1 € – bilieto kaina pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.


Tauragės rajono ugdymo įstaigų moksleivių grupėms bei jas lydintiems mokytojams trečiadieniais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).



Skaudvilės krašto muziejus naujai įsikūręs istoriniame 1900 m. statytame Skaudvilės valsčiaus pastate.

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Skaudvilės krašto muziejus

Skaudvilės krašto muziejus


Miestelio įkūrimo data laikoma 1760 m. Skaudvilės vietovardis yra pavardinės kilmės, kildinamas nuo tų vietų pono Skaudvilio. Miestelis pradėjo plėstis nutiesus Rygos – Karaliaučiaus plentą 1847 m. Skaudvilė buvo prekybinis miestas, čia atvykdavo prekybininkai iš Karaliaučiaus, Rusijos imperijos, Lenkijos ir kitų Lietuvos vietovių., 
Pats miestelis – urbanistikos paminklas, radialinio plano miestas. Šio plano užuomazga susidarė XIX a. pradžioje, kada pagrindinės gatvės atkarpa tarp bažnyčios ir kelių sankryžos virto aikšte.




Miestelio įkūrimo data laikoma 1760 m. Skaudvilės vietovardis yra pavardinės kilmės, kildinamas nuo tų vietų pono Skaudvilio. Miestelis pradėjo plėstis nutiesus Rygos – Karaliaučiaus plentą 1847 m. Skaudvilė buvo prekybinis miestas, čia atvykdavo prekybininkai iš Karaliaučiaus, Rusijos imperijos, Lenkijos ir kitų Lietuvos vietovių.


Pats miestelis – urbanistikos paminklas, radialinio plano miestas. Šio plano užuomazga susidarė XIX a. pradžioje, kada pagrindinės gatvės atkarpa tarp bažnyčios ir kelių sankryžos virto aikšte.



Skaudvilės apylinkės senovėje priklausė Karšuvos žemei. Netoli yra išlikęs Karšuvos kaimas ir piliakalnis.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės miestas - urbanistikos paminklas


Skaudvilės apylinkės senovėje priklausė Karšuvos žemei. Netoli yra išlikęs Karšuvos kaimas ir piliakalnis. 



Skaudvilės miestas - urbanistikos paminklas

1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje. 1990-1991 metais prie buvusio NKVD pastato pastatytas ir pašventintas koplytstulpis, atidengta atminimo lenta. NKVD būstinės kieme pastatytas rezistentų atminimui paminklas ir 43 Kęstučio apygardos partizanams bei jų rėmėjams nukankintiems 1944-1955 metais, simboliniai kryžiai su žuvusiųjų pavardėmis.


1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje. 1990-1991 metais prie buvusio NKVD pastato pastatyt...

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Skaudvilės rezistencijos karių kapai


1944-1955 metais nužudyti Lietuvos partizanai buvo užkasami Skaudvilės NKVD kiemo teritorijoje. 



Skaudvilės rezistencijos karių kapai

Poilsiavietė prie ežero, yra lieptas, laužavietė, aikštelės vaikams. 

Lankytinos vietos | Skaudvilės stovyklavietė

Skaudvilės stovyklavietė


Tai liaudiškos architektūros pastatas turintis klasicizmo bruožų. Bažnyčios fasadai, ypač pagrindinis fasadas, skirtingai nuo kitų Žemaitijos regiono sakralinių pastatų, išsiskiria puošnumu.Medinė bažnyčia statyta 1797 m. iš kirviu tašytų rąstų, kryžminio plano, apkalta lentomis, pastatyta ant gerai sumūrytų akmens mūro akmenų. Bažnyčia kryžminio plano, halinė, trijų navų. Vėlesnės statybos zakristija atitverta už didžiojo altoriaus. Pastatas masyviu šlaitiniu stogu, rytų gale su trikampiu frontonu.



Bažnyčia yra prie Tauragės gatvės, priekiniu fasadu į turgaus aikštę.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia


Bažnyčia yra prie Tauragės gatvės, priekiniu fasadu į turgaus aikštę.



Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia


Nuo XVIII a. Skirsnemunės dalyje, vadintoje Žvyriais, gyveno vokiečių amatininkai, prekiautojai. Žvyrių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta 1849 m., nors parapija veikė jau XVIII a. pab. Bažnyčia nedidelė, medinė, su bokštu. Sovietmečiu, uždarius daugelį evangelikų liuteronų maldos namų, bažnyčia tapo aplinkinių vietovių tikinčiųjų susibūrimų centru.




Nuo XVIII a. Skirsnemunės dalyje, vadintoje Žvyriais, gyveno vokiečių amatininkai, prekiautojai. 



Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia


Pilės piliakalnis dar vadinamas Kepaluškalniu. Jis įrengtas masyviame aukštumos kyšulyje statokais iki 20 m aukščio šlaitais. Apytikriai 45 x 50 m aikštelė pakraščiuose buvo apjuosta suplokštėjusiu gynybiniu pylimu. Be įtvirtinimų, aikštelės pakraštyje yra išlikę dar du pylimai ir trys gynybiniai grioviai. Piliakalnio dydis, jo gynybinių įtvirtinimų mastas leidžia manyti, jog kovų su kryžiuočiais laikotarpiu čia stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių – Kaltinėnų krašto gynybinis, administracinis centras.




Pilės piliakalnis dar vadinamas Kepaluškalniu. Jis įrengtas masyviame aukštumos kyšulyje statokais iki 20 m aukščio šlaitais. 


Pilės (Kaltinėnų) piliakalnis

2005 m. liepos 5 d. Pagėgių miesto parko centrinėje dalyje buvo atidengta Stepono Juškos (1953-2015) skulptūra, kuri simbolizuoja Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. Paminklas iškaltas rausvame granite pavaizduojant moterį-motiną glaudžiančią prie savęs mažą kūdikį., Skulptūra tarsi atspindi šio krašto likimą, Didžioji Lietuva glaudžia prie savęs Mažąją Lietuvą ir stengiasi apsaugoti nuo negandų. Šis paminklas ne tik puošia miestą, bet ir įamžina bei primena istoriškai sudėtingą šio krašto  kultūrą, likimą. 

2005 m. liepos 5 d. Pagėgių miesto parko centrinėje dalyje buvo atidengta Stepono Juškos (1953-2015) skulptūra, kuri simbolizuoja Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. Paminklas iškaltas rausvame granite pavaizduojant moterį-motiną glaudžiančią prie savęs mažą kūdikį.

Skulptūra tarsi atspindi šio krašto likimą, Didžioji Lietuva glaudžia prie savęs Mažąją Lietuvą ir stengiasi apsaugoti nuo negandų. Šis paminklas ne tik puošia miestą, bet ir įamžina bei primena istoriškai sudėtingą šio krašto  kultūrą, likimą. 

Pagėgių miesto parko centre rasite Stepono Juškos skulptūrą, kuri simbolizuoja Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. 



Paminklas simbolizuojantis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą


Pravažiavus 6 km. nuo Tauragės Tilžės (Sovetsko) link, Požerūnų kaime pasukus senu keliu į pietryčius, privažiuojame Ežeruonos upelį. Greta sunykusio tilto per upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812m. dviejų generolų sutartį. 1812 gruodžio 30d. netoli Tauragės, Požerūnų malūne, buvo pasirašyta konvencija tarp Napoleono sąjungininko, Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H.Jorko ir Rusijos armijos generolo majoro I. Dibičiaus. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje. Minint konvencijos pasirašymo 100-sias metines, 1912m. buvo pastatytas granito paminklas. 1944m. rudenį sovietiniai kariai susprogdino paminklą. 1976-1977m. pastatomas kitas, betoninis paminklas, Požerūnų kaime ant Ežeruonos kranto, greta tos vietos kur stovėjo istorinio įvykio liudytojas – Požerūnų malūnas.



Greta sunykusio tilto per upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812m. dviejų generolų sutartį.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Paminklas Tauragės konvencijai

Greta sunykusio tilto per upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812m. dviejų generolų sutartį. 

Paminklas Tauragės konvencijai


Vilkyškių miestelio centrinės dalies pakraštyje stovi paminklas Ι pasauliniame kare žuvusiems parapijos vyrams atminti. Paminklas pastatytas 1920 metais. Jo nišose buvusios granito plokštės, su žuvusiųjų pavardėmis, sovietmečiu buvo sudaužytos. 2002 m. paminklas restauruotas, bet žuvusiųjų pavardės nebuvo nustatytos. Ant paminklo užrašas:"Karuose, tremtyje ir toli nuo tėvynės žuvusiųjų atminimui. Vilkyškių parapijos bendruomenė".




Vilkyškių miestelio centrinės dalies pakraštyje stovi paminklas Ι pasauliniame kare žuvusiems parapijos vyrams atminti. 


Paminklas vilkyškiečiams, žuvusiems pirmame pasauliniame kare


Minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metines, Vytautui Didžiajam atminti Veliuonos centre 1930 metais pastatytas paminklas (aut. Apolinaras Šimkūnas). Sovietų okupacijos metais paminklą norėta nugriauti, bet veliuoniečiams pasipriešinus, paminklas išliko iki šių dienų.




Minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metines, Vytautui Didžiajam atminti Veliuonos centre 1930 metais pastatytas paminklas.


Paminklas Vytautui Didžiajam Veliuonoje


1998 m. birželio 4d. Vilkyškių miestelio centre buvo atidengtas paminklas Zalcburgo žemės žmonėms, apsigyvenusiems Mažojoje Lietuvoje po didžiojo 1709-1711 m. kilusio maro. Dvi medinės sijos, primenančios vežimo ienas, pritvirtintas prie suklypusio rato, simbolizuoja sunkią kelionę į tolimą, nepažįstamą šalį. Ant granito plokščių lietuvių ir vokiečių kalbomis yra  iškaltas užrašas: Zalcburgo protestantams XVΙΙΙa. čia, prie Nemuno, radusiems savo Naująją Tėvynę". Paminklo autorius Šarūnas Arbačiauskas.




1998 m. birželio 4d. Vilkyškių miestelio centre atidengtas paminklas Zalcburgo žmonėms, apsigyvenusiems Mažojoje Lietuvoje po 1709-1711 m. maro. 



Paminklas Zalcburgiečiams

Darbo laikas:, III-VII  10.00 – 18.00, Panemunės pilis – tai muziejus, galerija, parkas, meno ir dizaino krautuvė bei knygynėlis, bendruomenės turgus, viešbutis, restoranas, o taip pat menininkams, ir visiems jiems prijaučiantiems, atviras praktikų ir poilsio centras įsikūręs greta esančiame buvusiame Saleziečių vienuolyne (hostelio tipo apgyvendinimas)., Pilies muziejuje veikia Žemaitijos kunigaikštystės valdytojų reprezentacinių apartamentų interjerų ekspozicija, kurios išskirtinė vertė – klasicistinė sienų tapyba. Taip yra eksponuojama vienintelė Lietuvoje išlikusi ir restauruota XVIII a. dvaro virtuvė. Pilies parku ir Panemunių regioninio parko panorama kviečiame pasigrožėti užlipus į 7 aukštų pilies bokštą. Istorinėse erdvėse taip pat veikia meno galerija, kurioje pristatomi Vilniaus dailės akademijos bendruomenės šiuolaikinio meno kūriniai. Giliau pasinerti į dvarų paveldą ir meną leis edukacijos pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms. , Telefonas, : , (8 447) 41 729, El. paštas, : , panemunespilis@gmail.com

Panemunės pilis – tai muziejus, galerija, parkas, meno ir dizaino krautuvė bei knygynėlis, bendruomenės turgus, viešbutis, restoranas, o taip pat menininkams, ir visiems jiems prijaučiantiems, atviras praktikų ir poilsio centras įsikūręs greta esančiame buvusiame Saleziečių vienuolyne (hostelio tipo apgyvendinimas).

Pilies muziejuje veikia Žemaitijos kunigaikštystės valdytojų reprezentacinių apartamentų interjerų ekspozicija, kurios išskirtinė vertė – klasicistinė sienų tapyba. Taip yra eksponuojama vienintelė Lietuvoje išlikusi ir restauruota XVIII a. dvaro virtuvė. Pilies parku ir Panemunių regioninio parko panorama kviečiame pasigrožėti užlipus į 7 aukštų pilies bokštą. Istorinėse erdvėse taip pat veikia meno galerija, kurioje pristatomi Vilniaus dailės akademijos bendruomenės šiuolaikinio meno kūriniai. Giliau pasinerti į dvarų paveldą ir meną leis edukacijos pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms. 

Panemunės pilis – tai muziejus, galerija, parkas, meno ir dizaino krautuvė bei knygynėlis, bendruomenės turgus, viešbutis, restoranas.

Panemunės pilis

Darbo laikas:, II-V 9.00 – 18.00, VI 10.00 –15.00, VII-I nedirba, Panemunių regioninio parko lankytojų centre, įsikūrusiame XVIII a. statytoje smuklėje, veikia interaktyvi ekspozicija “Nemunas ir gyvenimas prie jo”., Telefonas, : , +37064984006, El. paštas, : , Panemuniu.rp.lc@saugoma.lt

Panemunių regioninio parko lankytojų centre, įsikūrusiame XVIII a. statytoje smuklėje, veikia interaktyvi ekspozicija “Nemunas ir gyvenimas prie jo”.

Panemunių regioninio parko lankytojų centras


Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, įrengti 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Keliauti pradėkite Paršežerio poilsiavietėje.

Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo "Milžinų maudykla". Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Piaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę




Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas.


Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas

Ežero g. 20, 75421 Požerė, Šilalės raj., Tel.: +370 628 65806, +370 615 12951, El.paštas: info@parsezeriostovyklaviete.lt

Ežero g. 20, 75421 Požerė, Šilalės raj.

El.paštas: info@parsezeriostovyklaviete.lt


Paršežerio stovyklavietė- puiki vieta pasivaikščiojimui, poilsiui ir pramogoms.    



Paršežerio stovyklavietė

Paulių vienuolynas tai puiki vieta, kuri gali suteikti ramybę bei nakvynę ne tik keliaujantiems turistams, bet ir likimo nuskriaustiems žmonėms, Jurbarko rajone, Pauliuose, senoje mokykloje yra įsikūręs kapucinų vienuolynas, kuris priima gyvenimo nuskriaustuosius ir padeda jiems atsistoti ant kojų. Taip pat šis vienuolynas teikia dvasinį nusiraminimą, pasakoja Kristaus istoriją, kviečia bendrai maldai, veda rekolekcijas, taip pat  organizuoja ir veda ekskursijas religine tematika. Esant poreikiui, gali pakviesti iki 60 žmonių kukliai nakvynei ir pusryčiams. Šalia vienuolyno galima pasivaikščioti ir pamedituoti gamtoje šalia tekančio upelio., Telefonas, : , +37066256301

Paulių vienuolynas tai puiki vieta, kuri gali suteikti ramybę bei nakvynę ne tik keliaujantiems turistams, bet ir likimo nuskriaustiems žmonėms

Jurbarko rajone, Pauliuose, senoje mokykloje yra įsikūręs kapucinų vienuolynas, kuris priima gyvenimo nuskriaustuosius ir padeda jiems atsistoti ant kojų. Taip pat šis vienuolynas teikia dvasinį nusiraminimą, pasakoja Kristaus istoriją, kviečia bendrai maldai, veda rekolekcijas, taip pat  organizuoja ir veda ekskursijas religine tematika. Esant poreikiui, gali pakviesti iki 60 žmonių kukliai nakvynei ir pusryčiams. Šalia vienuolyno galima pasivaikščioti ir pamedituoti gamtoje šalia tekančio upelio.

Paulių vienuolynas

Dvaro užuomazgos stebimos XIV a. Ryškesnė dvaro veikla prasideda 1525 m., kai Šereitlaukis tapo Prūsijos kunigaikščio žemės valda. Dvare veikė dviejų girnų malūnas, buvo didelė avių banda, minimi amatininkai. Vėliau čia buvo įkurtas didelis žirgų ūkis, auginta daug daržovių ir javų, veikė spirito varykla., XIX a. pradžioje nuo dvaro rūmų pastato vakarų kryptimi nutiesta tiesi 2 km alėja į dvaro kapines, kur stovėjo maža koplytėlė. Išliko tik pavadinimas – Koplyčkalnis ir nykstanti alėja. XX a. pradžioje įkurtas jau buvo spirito gamykla, mišriojo tipo parkas ir tvenkinių sistema.,  Dvaro rūmai sudegė I pasaulinio karo metais, o II pasaulinis karas visiškai sunaikino pastatą. Sovietmečiu pastatytos fermos po Nepriklausomybės atgavimo virto griuvėsiais.

Dvaro užuomazgos stebimos XIV a. Ryškesnė dvaro veikla prasideda 1525 m., kai Šereitlaukis tapo Prūsijos kunigaikščio žemės valda. Dvare veikė dviejų girnų malūnas, buvo didelė avių banda, minimi amatininkai. Vėliau čia buvo įkurtas didelis žirgų ūkis, auginta daug daržovių ir javų, veikė spirito varykla.

XIX a. pradžioje nuo dvaro rūmų pastato vakarų kryptimi nutiesta tiesi 2 km alėja į dvaro kapines, kur stovėjo maža koplytėlė. Išliko tik pavadinimas – Koplyčkalnis ir nykstanti alėja. XX a. pradžioje įkurtas jau buvo spirito gamykla, mišriojo tipo parkas ir tvenkinių sistema.

 Dvaro rūmai sudegė I pasaulinio karo metais, o II pasaulinis karas visiškai sunaikino pastatą. Sovietmečiu pastatytos fermos po Nepriklausomybės atgavimo virto griuvėsiais.

Dvaro užuomazgos stebimos XIV a. Ryškesnė dvaro veikla prasideda 1525 m.

Pempynės dvaras-Šereitlaukio dvaro palivarkas

Darbo laikas:, II-V 11.00-15.00, Jurbarko krašto muziejaus padalinys – Petro Cvirkos memorialinė sodyba įsikūrusi Veliuonos seniūnijai priklausančiame Klangių kaime. Čia vaikystę praleido žymus Lietuvos rašytojas, novelistas Petras Cvirka. 1953 m. sodyboje įkurtas P. Cvirkos memorialinis muziejus. Sodybą sudarė 4 pastatai. Klojimas nugriuvo, liko gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis. Prieš keletą metų perdengti pastatų stogai. Gyvenamajame name veikia memorialinė ekspozicija, o kituose pastatuose eksponuojami buities rakandai., Telefonas, : , +37068203956

Jurbarko krašto muziejaus padalinys – Petro Cvirkos memorialinė sodyba įsikūrusi Veliuonos seniūnijai priklausančiame Klangių kaime. Čia vaikystę praleido žymus Lietuvos rašytojas, novelistas Petras Cvirka. 1953 m. sodyboje įkurtas P. Cvirkos memorialinis muziejus. Sodybą sudarė 4 pastatai. Klojimas nugriuvo, liko gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis. Prieš keletą metų perdengti pastatų stogai. Gyvenamajame name veikia memorialinė ekspozicija, o kituose pastatuose eksponuojami buities rakandai.

Jurbarko krašto muziejaus padalinys – Petro Cvirkos memorialinė sodyba įsikūrusi Veliuonos seniūnijai priklausančiame Klangių kaime. 



Petro Cvirkos etnografinė sodyba Klangiuose

Piktupėnų kaime yra dvi neveikiančios liuteronų evangelikų kapinės, kurios išsidėsčiusios ir nutolusios viena nuo kitos apie 300 metrų atstumu. Piktupėnų parapijos medinė bažnyčia, kunigaikščio Albrechto Branderburgiečio įsaku, 1574 metais pastatyta ant kalvos, šalia evangelikų liuteronų kapinių. 1656 metais, Lenkijos-Švedijos karo metu, lenkų kariuomenė sudegino Piktupėnų medinę bažnyčią. 1744 metais Piktupėnuose iš lauko akmenų ir plytų pastatyta didinga mūrinė bažnyčia – ji pastatyta kitoje Piktupėnų kaimo vietoje, kur dabar yra senosios nebeveikiančios evangelikų liuteronų kapinės. Piktupėnų mūrinė bažnyčia sugriauta 1945 metais, kai traukėsi vokiečių armija. Piktupėnų evangelikų liuteronų kapinėse yra išlikę tik keli apgriauti antkapiai. Piktupėnų parapijoje 1792–1891 metais kunigo pareigas ėjo Kristupas Danielius Hazenšteinas (vok. , Christoph Daniel Hassenstein, ), kuris palaidotas šiose kapinėse. Kapavietė neaptikta. Traukiantis Prancūzijos armijai, o Rusijai – puolant, 1812 metais gruodžio 26 dieną žuvo narsumu garsėjęs rotmistras Albertas Ernstas fon Manšteinas (vok. , Albert Ernst, von Mannstein, ), kuris buvo palaidotas Piktupėnų senosiose evangelikų liuteronų kapinėse, šalia Piktupėnų bažnyčios sienos. Mūšiai vyko šalia Piktupėnų. 2002 metais Klaipėdos karybos istorijos klubo rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo, žymintis apytikrę lietuvių dragūnų pulko rotmistro Alberto Ernsto fon Manšteino kapo vietą. Sovietmečiu kapinės labai nukentėjo, antkapiai išvežti ir panaudoti statant ūkinių pastatų pamatus. Dėka parapijiečių šios kapininės šiuo metu yra tvarkomos.

Piktupėnų kaime yra dvi neveikiančios liuteronų evangelikų kapinės, kurios išsidėsčiusios ir nutolusios viena nuo kitos apie 300 metrų atstumu. Piktupėnų parapijos medinė bažnyčia, kunigaikščio Albrechto Branderburgiečio įsaku, 1574 metais pastatyta ant kalvos, šalia evangelikų liuteronų kapinių. 1656 metais, Lenkijos-Švedijos karo metu, lenkų kariuomenė sudegino Piktupėnų medinę bažnyčią. 1744 metais Piktupėnuose iš lauko akmenų ir plytų pastatyta didinga mūrinė bažnyčia – ji pastatyta kitoje Piktupėnų kaimo vietoje, kur dabar yra senosios nebeveikiančios evangelikų liuteronų kapinės. Piktupėnų mūrinė bažnyčia sugriauta 1945 metais, kai traukėsi vokiečių armija. Piktupėnų evangelikų liuteronų kapinėse yra išlikę tik keli apgriauti antkapiai. Piktupėnų parapijoje 1792–1891 metais kunigo pareigas ėjo Kristupas Danielius Hazenšteinas (vok. 

), kuris palaidotas šiose kapinėse. Kapavietė neaptikta. Traukiantis Prancūzijos armijai, o Rusijai – puolant, 1812 metais gruodžio 26 dieną žuvo narsumu garsėjęs rotmistras Albertas Ernstas fon Manšteinas (vok. 

), kuris buvo palaidotas Piktupėnų senosiose evangelikų liuteronų kapinėse, šalia Piktupėnų bažnyčios sienos. Mūšiai vyko šalia Piktupėnų. 2002 metais Klaipėdos karybos istorijos klubo rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo, žymintis apytikrę lietuvių dragūnų pulko rotmistro Alberto Ernsto fon Manšteino kapo vietą. Sovietmečiu kapinės labai nukentėjo, antkapiai išvežti ir panaudoti statant ūkinių pastatų pamatus. Dėka parapijiečių šios kapininės šiuo metu yra tvarkomos.

Piktupėnų kaime yra dvi neveikiančios liuteronų evangelikų kapinės, kurios išsidėsčiusios ir nutolusios viena nuo kitos apie 300 metrų atstumu. 

Piktupėnų senosios evangelikų liuteronų kapinės


Mūrinė neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1903 m. klebono Kazimiero Žekevičiaus (1840–1926) pastangomis. Jis ir palaidotas bažnyčios šventoriuje. Ankstesnės bažnyčios (pirmoji pastatyta 1523 m.) stovėjo Nemuno slėnyje. Iš jos išlikęs senas, 1632 m. H. Bedekerio išlietas varpas. Kažkada įskilęs, todėl nebenaudojamas. Jį galima apžiūrėti užėjus į bažnyčios vidų. Varpas pastatytas bažnyčios kampe.




Mūrinė neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1903 m. klebono Kazimiero Žekevičiaus (1840–1926) pastangomis. 



Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia


Šilalės krašte rasite aukščiausią Žemaitijoje piliakalnį – Medvėgalį (234,6 m). Būtina pabrėžti, kad Medvėgalis yra ne vienas piliakalnis, o net 7 kalvų kompleksas. Tad galima tik įsivaizduoti jo grožį ir didybę, kuria žavėjosi ant piliakalnio stovėjusią ir didingą pilį puolę kryžiuočiai. Užlipę ant Medvėgalio, atsidursite aukščiausiame Žemaitijos taške, nuo kurio, pasak Maironio, matyti net 14 bažnyčių.
Nuotraukose paprastai yra matomas laiptuotasis Pilies kalnas, kuris labai fotogeniškas. Tikriausiai nesunku nuspėti, kodėl jis taip vadinamas – būtent dėl čia stovėjusios žemaičių pilies. Pasakojama, kad pilies būta išties galingos. Beje, geru oru nuo Medvėgalio galima pamatyti už maždaug 30 km esantį Šatrijos piliakalnį.




Šilalės krašte rasite aukščiausią Žemaitijoje piliakalnį – Medvėgalį (234,6 m). 



Piliakalnis Medvėgalis


Kepaluškalniu ar Raguvijos kalnu vadinamas piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, dviejų daubų suformuotame kyšulyje iki 20 m aukščio šlaitais. Minima, kad čia buvo aptikta pentinų, akmeninių sviedinių ir kitų radinių. Kai kurių istorikų spėjimu Pilių piliakalnyje galėjusi stovėti garsioji Pilėnų pilis, sudeginta 1336 m. Žinomi 4 padavimai byloja apie čia susilėkdavusias raganas, pono pamestą skrybėlę, pilies gynybai naudotus rąstus ir užkastą geležinę skrynią su auksinais pinigais. Pagal įtvirtinimų gausumą piliakalnis turėtų būti datuojamas II tūkstantmečio pradžia.




Kepaluškalniu ar Raguvijos kalnu vadinamas piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, dviejų daubų suformuotame kyšulyje.



Pilių piliakalnis (Kepaluškalnis arba Raguvijos)


Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų ir statinių kompleksas (išlikusi bažnyčia, kunigo namas, pradinė mokykla, kapinaitės su metalinėmis tvorelėmis bei kryžiais, smuklės pastatas, ūkiniai bažnyčios komplekso pastatai) yra apleistas, nenaudojamas.




Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų ir statinių kompleksas.



Plaškių bažnyčia ir kapinės

Pelkė susiformavusi prieledyninių marių vietoje poledynmetyje ir holoceno pradžioje tebetelkšojusio ežero guolyje. Durpių sluoksnio storis 3–4 metrai. Pelkės centrinė dalis iškilusi 60 m virš jūros lygio. Yra kemsų (pakilių vietų) ir duburių (įdubusių plotų, jų paviršiuje žliugsi vanduo); aukščių skirtumas 0,3–0,6 metro. Duburių ilgis 2–10 m, plotis – 3 metrai. Plynosios pakraščiuose auga paprastoji nendrė, kupstinis švylys, viksvos, paprastoji melvenė, pelkinis gailis, tekšė, iš medžių vyrauja paprastoji pušis, arčiau pelkės centro – paprastoji spanguolė, magelaninis kiminas, kupstinis švylys, juodoji varnauogė, viržis, apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, vaivoras, kupstinė kūlingė (įrašyta į Raudonąją knygą), žemaūgės pušaitės, karpotieji beržai. Pelkėje gyvena tetervinai, peri plėšriosios medšarkės, dirviniai sėjikai, gervės. Yra briedžių. Iš pelkės išteka Alanga, Krančia ir Vynija., Įrengtas (2003, 2019 atnaujintas) Plynosios pažintinis takas (ilgis 1,6 kilometro).

Pelkė susiformavusi prieledyninių marių vietoje poledynmetyje ir holoceno pradžioje tebetelkšojusio ežero guolyje. Durpių sluoksnio storis 3–4 metrai. Pelkės centrinė dalis iškilusi 60 m virš jūros lygio. Yra kemsų (pakilių vietų) ir duburių (įdubusių plotų, jų paviršiuje žliugsi vanduo); aukščių skirtumas 0,3–0,6 metro. Duburių ilgis 2–10 m, plotis – 3 metrai. Plynosios pakraščiuose auga paprastoji nendrė, kupstinis švylys, viksvos, paprastoji melvenė, pelkinis gailis, tekšė, iš medžių vyrauja paprastoji pušis, arčiau pelkės centro – paprastoji spanguolė, magelaninis kiminas, kupstinis švylys, juodoji varnauogė, viržis, apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, vaivoras, kupstinė kūlingė (įrašyta į Raudonąją knygą), žemaūgės pušaitės, karpotieji beržai. Pelkėje gyvena tetervinai, peri plėšriosios medšarkės, dirviniai sėjikai, gervės. Yra briedžių. Iš pelkės išteka Alanga, Krančia ir Vynija.

Įrengtas (2003, 2019 atnaujintas) Plynosios pažintinis takas (ilgis 1,6 kilometro).

Plynoji – aukštapelkė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Tyrelio miške, Pagramančio regioniniame parke. Plotas 357 hektarai.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Plynoji aukštapelkė

Plynoji – aukštapelkė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Tyrelio miške, Pagramančio regioniniame parke. Plotas 357 hektarai.

Plynoji aukštapelkė


Algimantas Viktoras Mackus (1932-1964 m.) buvo pokario kartos išeivijos mąstytojas, palikęs gausius savo poezijos ir kūrybos klodus, giliai ir nepaviršutiniškai savo kūryboje kėlęs svarbius egzistencinius klausimus. Poetas gimė 1932 m. vasario 11 d. Pagėgiuose. Vokiečiams okupavus Pagėgius, išvyko į Tauragę, vėliau – į Karaliaučių, dar vėliau – į Berlyną. 1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Čia jis dirbo radijo stotyje kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Dalyvavo „Santaros – Šviesos“ federacijos veikloje, buvo jos valdybos narys. Išleido eilėraščių rinkinį „Elegijos“ (1950) Algimanto Pagėgis slapyvardžiu. Aktyviai užsiėmė knygų leidyba, kūrė, rašė kritiką, išleido 4 poezijos rinkinius. 1964 m. gruodžio 27 d. žuvo autoavarijoje., 
Nuo 2002 m. Pagėgių vidurinėje mokykloje pradėjo veikti pagėgiškio poeto Algimanto Mackaus muziejus. 2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos bazėje įsteigta gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas. Muziejuje eksponuojami ir originalūs poeto rankraščiai, signalinis rinkinio ,,Jo yra žemė“ egzempliorius su paties poeto ranka įrašytais taisymais. Muziejuje yra saugomos šios Algimanto Mackaus dokumentų kopijos: gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad poetas gimė Pagėgiuose, pažymių knygelė, poeto pieštas atvirukas, literatūros užrašai, jo šeimos ir artimųjų originalios nuotraukos ir kopijos, kurių daugumą muziejui padovanojo poeto mama Marcelė Gailytė-Mackienė.




Algimantas Viktoras Mackus (1932-1964 m.) buvo pokario kartos išeivijos mąstytojas, palikęs gausius savo poezijos ir kūrybos klodus, giliai ir nepaviršutiniškai savo kūryboje kėlęs svarbius egzistencinius klausimus. Poetas gimė 1932 m. vasario 11 d. Pagėgiuose. Vokiečiams okupavus Pagėgius, išvyko į Tauragę, vėliau – į Karaliaučių, dar vėliau – į Berlyną. 1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje. Čia jis dirbo radijo stotyje kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Dalyvavo „Santaros – Šviesos“ federacijos veikloje, buvo jos valdybos narys. Išleido eilėraščių rinkinį „Elegijos“ (1950) Algimanto Pagėgis slapyvardžiu. Aktyviai užsiėmė knygų leidyba, kūrė, rašė kritiką, išleido 4 poezijos rinkinius. 1964 m. gruodžio 27 d. žuvo autoavarijoje.


Nuo 2002 m. Pagėgių vidurinėje mokykloje pradėjo veikti pagėgiškio poeto Algimanto Mackaus muziejus. 2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos bazėje įsteigta gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas. Muziejuje eksponuojami ir originalūs poeto rankraščiai, signalinis rinkinio ,,Jo yra žemė“ egzempliorius su paties poeto ranka įrašytais taisymais. Muziejuje yra saugomos šios Algimanto Mackaus dokumentų kopijos: gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad poetas gimė Pagėgiuose, pažymių knygelė, poeto pieštas atvirukas, literatūros užrašai, jo šeimos ir artimųjų originalios nuotraukos ir kopijos, kurių daugumą muziejui padovanojo poeto mama Marcelė Gailytė-Mackienė.




Algimantas Viktoras Mackus (1932-1964 m.) buvo pokario kartos išeivijos mąstytojas,.



Atrask mūsų regiono žaliąją širdį