Žmogaus ūkiniams poreikiams jau nuo XVI amžiaus ant upelio atsirado pirmoji malūno užtvanka. Vėliau jų padaugėjo iki keturių, o šiuo metu yra dvi. Užtvankos nutraukė natūralius žuvų migracijos kelius, nuskurdino upelio fauną. Pagrindinis žuvitakio tikslas atkurti lašišinių žuvų išteklius Viešvilės upėje, atkuriant jų migracijos kelią į nerštavietes. Parkas prie žuvitakio miestelėnams ir svečiams tapo poilsio zona.