Pirmieji Sartininkų parapijos maldos namai stovėjo gretimame Margiškių kaime. Manoma, kad pamaldos čia vyko XIX a. viduryje ar pradžioje. Į Sartininkus atvažiuodavo sakytojai ir kunigai iš Tauragės, esančios už 23 km. Vietos centru tapus Sartininkų bažnytkaimiui, liuteronai nusprendė čia pasistatyti savo maldos namus. Įsigijusi žemės sklypą, parapija pasistatė naują bažnyčią. Pastatą surentė ir atliko vidaus įrengimo darbus vietos meistrai iš Skiržemių kaimo, Žemaičių Naumiesčio. Statybos išlaidas (iš viso 7000 litų) padengė patys parapijiečiai, kurie dosniai aukojo, nors ir nebuvo turtingi. Suolai, altorius ir kiti bažnyčios baldai buvo pargabenti iš senųjų, Margiškiuose buvusių, maldos namų. Naujoji bažnyčia pašventinta 1934 m.
Bažnyčios pastatas sėkmingai išgyveno per II Pasaulinį karą, tačiau jo metu parapija prarado savo archyvą ir biblioteką. 1944 m. prie Sartininkų prisijungė Natkiškių parapija, kurios bažnyčią susprogdino vokiečiai.
1950 m. Sartininkų parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Kalvanas ir diakonas Artūras Timpa. 1995–2000 m. jos kunigu buvo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas. 2017 m. duomenimis, čia kunigavo Mindaugas Dikšaitis, kartu aptarnavęs ir Tauragę, Šilalę.
Mes visada pasiruošę nuotykiams – Ar jūs? Paskambinkite mums!
