Raudonės malūnas

Pirmą kartą 1717 m. pa­mi­nė­ta, kad Rau­do­nė­je be pi­lies yra kar­če­ma ir ma­lū­nas. Kaip ir pi­lies, taip ir ma­lū­no au­to­riu­mi rei­kė­tų lai­ky­ti ar­chi­tek­tą Šte­ge­ma­ną. Manoma, kad malūnas bu­vo pra­dė­tas sta­ty­ti apie 1860 m., nes 1875–1876 m. Na­po­le­o­no Or­dos pie­ši­ny­je jau buvo nu­pieš­tas šio pastato kampas. Va­di­na­si, jo sie­nos jau bu­vo pa­sta­ty­tos, ta­čiau ka­žin ar jis bu­vo įreng­tas, nes tuo me­tu ne­bu­vo įreng­ta ir pi­lis.

Spėjama, kad malūno vidus įreng­tas po 1877 me­tų. Dar po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro ta­me pa­sta­te bu­vo gy­ve­na­ma, sto­vė­jo Juo­zo de Fa­ria e Kast­ro žir­gai, ka­rie­tos ir ve­ži­mai, kai ku­rio­se pa­tal­po­se bu­vo pi­la­mi ja­vai. Pas­ta­rą­jį fak­tą mi­nė­jo ir se­nas vie­tos gy­ven­to­jas Jo­nas Stir­bys, gy­ve­nęs Rau­do­nė­je nuo ma­žens. Tai, kad pa­sta­tas bu­vo skir­tas ne ma­lū­nui, pa­tvir­ti­na ir vė­les­ni ar­chy­vi­niai do­ku­men­tai.

Rau­do­nės ma­lū­nas įreng­tas 1924 me­tais, o ta­me pa­čia­me pa­sta­te spi­ri­to va­ryk­la – 1923 me­tais. Tai­gi pir­mi­nė pa­sta­to pa­skir­tis bu­vo tar­nų gy­ve­na­mo­sios ir ūki­nės pa­skir­ties pa­tal­pos, ne ma­lū­nas.

Po­ka­rio me­tais čia vei­kė vals­ty­bi­nis ma­lū­nas, bu­vo įreng­ta lent­pjūvė.

Šiuo metu Raudonės malūnas pradėjo įsileisti lankytojus, kurie gali apžiūrėti vis dar išlikusius vo­kie­čių fir­mos „Gebr. Seck–Dres­den“ įrenginius. Kažkada čia buvo galima gaminti aukščiausios rū­šies mil­tus.

Raudonės malūnas laukia savaitgaliais nuo 10 iki 18 val. Pažadame – nepasigailėsite!

Telefonas: +37068568628