Atvykus į pačią seniausią Jurbarko gatvę – Kauno gatvę arba dar kitaip vadinamą Jurbarko senamiestį maršrutą siūlome pradėti nuo Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios, šalia kurios kabo milžiniškas varpas. Jį 2013 metų birželio mėnesį vietoj senojo varpo, kuris buvo nugriautas karo metu, prikėlė Jurbarko Rotary klubas, o Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Grabauskas pašventino naujam gyvenimui.
Pasukę seniausia gatve pirmiausia sutiksite paslaptingą „Panteros“ skulptūrą. Sakoma, kad Panteroje įsikūnydavo pagonių vyriausia deivė Medeina, nenorėdama parodyti savo tikrojo veido. Pasivertus Pantera ši deivė slapta padėdavo moterims auginti vaikus, vyrams medžioti. Po dienos darbų Pantera grįždavo pas savo drauges deives. Patikusi žmonėms Pantera. Statė jai stabus ir dovanojo dovanas. Šiandien skulptūra monumentaliai sutingus Kauno gatvėje primena pagoniškus laikus ir to meto legendas.
Paėjėjus toliau, atgaivai pakvies fontanas. Jis tarsi byloja, kad Jurbarkas visuomet buvo siejamas su vandeniu, mat yra įsikūręs trijų upių santakoje. Čia ir neatsiejamas laivininkystės atributas – Knechtas. Tai laivams pririšti skirtas įrenginys primenantis, kad Jurbarkas nuo neatmenamų laikų buvo laivininkystės kraštas. Šis knechtas simbolizuoja anuos laivininkystės klestėjimo laukus.
Netoliese „Jurbarko krašto žiobrinių skulptūra“. Žiobrinės tik šiam kraštui būdinga šventė, kurioje laužo kaitroje buvo kepami ant karklo vytelių suverti žiobriai. Tai jau kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija. Pasakojama, kad kartą žiobrinėse lankėsi net pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jam taip patiko ant žarijų kepti žiobriai, kad jų kepėją Onutę Mikutaitė kviesdavosi į prezidentūrą paruošti žiobrius Prezidento svečiams.
O štai kitoje kelio pusėje monumentali skulptūra pasakojanti apie miestelius įsikūrusius prie Nemuno. Miesteliai yra išsidėstę vienas paskui kitą palei Nemuną – nuo Seredžiaus iki Viešvilės. Skulptūroje pavaizduoti šių miestelių herbai. Ji tarsi kviečia aplankyti, pažinti ir atrasti jų grožį.
Jurbarko Kauno gatvė buvo pagrindinė miesto verslo arterija. Čia veikė daugybė amatininkų, prekybininkų, siuvyklų ir kitokių verslų. O ten kur verslas, ten ir pinigai. Kauno gatvė Nr. 33 paženklintame name tarpukariu veikė pirmasis bankelis – Jurbarko komercijos savitarpio kredito draugija. Štai ši monumentinė lenta ir primena kreditinio tarpininkavimo įstaigos Jurbarke pradžią. Džiugu, kad ir šiandien šias tradicijas sėkmingai tęsia Jurbarko kredito unija.
Nuo XX amžiaus Jurbarką garsino auksakaliai. Meistrai turėjo valcų įrenginius aukso sidabro papuošalams gaminti.
Šioje skulptūroje tarp valcų įsuktos kadaise šioje gatvėje veikusių verslininkų pavardės. Gyvenimai kartais įsukami tarp negailestingų valcų, o 1940 metais užrakinta spyna byloja, kad prasidėjus antram pasauliniam karui juvelyrų veikla buvo nutraukta. Jurbarke garsiausių juvelyrų šeimos: Puliarovičiai, Abramovičiai, Krelicai gyveno ir dirbo Kauno g. Nr. 31 pažymėtame name.
Sinagogų aikštės Memorialas Centrinis memorialo elementas iškyla virš bangų lyg plaustas. Ant jo skulptūrinė kompozicija, primenanti senąją medinę Jurbarko sinagogą. Ši sinagoga buvo pagrindinė Jurbarko žydų bendruomenės maldos vieta ir jos širdis. Neišpasakyto grožio sinagoga buvo visos bendruomenės pasididžiavimas. Žmonės iš tolimų kraštų keliaudavo jos pamatyti. Vėlyvą 1941 metų vasarą naciai su vietos koloborantais sunaikino sinagogą ir visą Jurbarko žydų bendruomenę.
Kauno gatvė namo Nr. 64 ant sienos juoda marmurinė atminimo lenta primena, kad šioje vietoje 1945 – 1953 m. šioje aikštėje buvo niekinami nužudytų Lietuvos laisvės gynėjų kūnai.
El. paštas: turizmas@jurbarkas.info
Mes visada pasiruošę nuotykiams – Ar jūs? Paskambinkite mums!
