Viduramžių epochoje ,,gyvybine arterija“ vadinta upė Nemunas ir vakarinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės XIII–XV a. tapo Kryžiuočių ordino agresijos taikiniu. Lietuvių medinės pilys, įtvirtintos aukštose Nemuno pakrantės kalvose, sudarė vientisą gynybinę grandinę, besitęsiančią iki Kauno.
Bišpiliukai – Georgenburgo pilis, XIII – XV a. Manoma, kad Jurbarko vakarinėje dalyje, Kalnėnuose buvo kryžiuočių – kalavijuočių ordino Georgenburgo pilies vieta. Prie pat Nemuno vagos įrengta piliavietė – dvi supiltos kalvelės ir kronikininkų užrašytos žinios liudija čia buvus vokiečių ordino pilį. Pilis, pastatyta pačiame kryžiaus karų įkarštyje, buvo viena iš galingiausių ir ilgiausiai išsilaikiusių kryžiuočių forpostų Nemuno pakrantėje. Pilies atakoms vadovavo Lietuvos didieji kunigaikščiai Kęstutis ir Vytautas. 1382 m. Kęstučio vadovaujami lietuvių būriai prie Georgenburgo pilies sienų pirmą kartą panaudojo paraku šaudančias bombardas. Ir tik 1403 m., vadovaujant Vytautui Didžiajam, pilis buvo užimta ir sudeginta.
Georgenburgas (vok. Jurgio pilis) pirmą kartą paminėtas 1259 m. P.Dusburgiečio ,,Livonijos kronikoje“. Su Georgenburgo pilies vardu siejama ir Jurbarko miesto vardo kilmė.
Mes visada pasiruošę nuotykiams – Ar jūs? Paskambinkite mums!
