Pramonės sektoriaus potencialas
Strateginė transformacija ir „tuščio lapo“ pranašumas
Tauragės regionas išgyvena precedento neturinčią strateginę transformaciją, pereidamas nuo tradicinės agrarinės prie inovatyvios žaliosios ekonomikos.
Pramonės ir produktų naudojimo sektorius šiuo metu generuoja vos du procentus visų regiono šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Nors tai rodo, kad sunkioji ir tarši pramonė istoriškai nėra išplėtota, šis faktas suteikia unikalią „tuščio lapo“ galimybę.
Tauragė gali pritraukti naujas pramonės įmones, kurios nuo pat pradžių bus statomos pagal klimato neutralumo principus, taip išvengiant brangių senos infrastruktūros atnaujinimo kaštų.
Pramonės plėtros potencialas tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurioms svarbi ekologiškai švari energetika ir tvari reguliacinė aplinka.
Energetinė infrastruktūra – konkurencingumo pamatas
Aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrai būtina pigi, stabili ir šimtaprocentinai atsinaujinanti elektros energija.
Regione aktyviai vystomi didelio masto vėjo jėgainių parkai (pavyzdžiui, UAB „Vėjo gūsis“ 10 megavatų galios parkas) ir planuojami hibridiniai saulės bei vėjo energijos projektai.
Hibridinis modelis išlygina energijos tiekimo profilius ištisus metus, todėl pramonei užtikrinama pastovesnė elektros srovė.
Didelės pramonės įmonės gali tiesiogiai jungtis prie 110 kilovoltų nacionalinio perdavimo tinklo ir sudaryti ilgalaikes energijos pirkimo sutartis.
Palanki ir lanksti reguliacinė aplinka, ypač greitos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros, leidžia sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus.
Logistika ir integracija į pasaulines rinkas
Žaliasis regionas pritraukia įmones, pasižyminčias stipria eksporto orientacija, ką puikiai iliustruoja sėkmingai veikianti Danijos kapitalo įmonė UAB „Netmark“.
Sintetinių medžiagų perdirbimo kompetencijas turinčios vietinės įmonės ateityje gali tapti beatliekės, žiedinės ekonomikos lyderėmis.
Planuojama tarptautinio magistralinio kelio A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) daugiau nei 10 kilometrų atkarpos rekonstrukcija pagerins sunkvežimių judėjimą ir produkcijos pristatymą į uostus.
Siekiant išvengti transporto emisijų augimo, naujoje infrastruktūroje planuojama integruoti didelės galios elektros krovimo stoteles, maitinamas vietine žaliąja energija.
Teritorijų planavimas ir iššūkiai
Regiono žemės ūkio (48,92 %) ir miškų (38,30 %) plotams išsaugoti siūloma taikyti inovatyvius Geografinių informacinių sistemų (GIS) ir Analitinio hierarchijos proceso modelius.
Šie duomenimis grįsti metodai padės objektyviai parinkti tinkamiausias vietas naujoms gamykloms, išlaikant saugius atstumus nuo gyvenviečių.
Vienas didžiausių iššūkių – ekstremalus kapitalo intensyvumas, nes infrastruktūros ir gamyklų perorientavimas reikalauja didžiulių pradinių investicijų.
Taip pat egzistuoja žmogiškųjų išteklių trūkumas: pramonės technologinei evoliucijai reikės aukštos kvalifikacijos specialistų, tokių kaip atsinaujinančios energetikos inžinieriai ar tvarumo duomenų analitikai.